– Kaip apibūdintumėte šiuos metus?
– Pats didžiausias įvykis mūsų šeimoje – antroji dukrytė. Tai didžiausia dovana šiemet, kuria džiaugiamės kasdien. Esame laimingi, kad pandemija nesutrukdė mūsų planams.
– Kurį laiką gyvenote Ispanijoje, tiesa?
– Taip. Lietuvoje pavasarį buvo viskas uždaryta, Ispanijoje tokių griežtų suvaržymų atsisakyta. Be to, oras buvo prastas, todėl pagalvojome, kad būtų smagu kurį laiką praleisti saulėtame krašte. Buvome jau labai pavargę ir nuo namų, ir nuo visos tos situacijos, todėl susikrovėme daiktus ir išvykome. Tai nebuvo atostogos, Ispanijoje viską darėme tą patį, ką ir čia: vyras dirbo, aš studijavau, tik gyvenamoji vieta kita. Labai džiaugiamės tokiu sprendimu, nes čia vaikai galėjo leisti laiką gryname ore, džiaugtis saule, lakstyti basomis ir maudytis.
– Neplanuojate ilgesniam laikui išvykti ten?
– Kol kas ne. Bet kaip bus vėliau – matysime. Visokių minčių yra, bet kol kas reikia grįžti namo ir tada žiūrėti, kaip viskas vyks.
– Jūsų tinklaraštis toliau sėkmingai gyvuoja, tiesa?
– Taip, dabar netgi pastebiu didesnį skaitomumą ir mamų įsitraukimą. Kai pakeiti aplinką, pradedi dalintis kitokiais dalykais, mamoms tas įdomu, aktualu. Taip pat pasakoju apie tai, ką čia galima pamatyti, kur nuvykti. Gaunu žinučių iš kitų mamų, kurios planuoja čia atvykti. Veikla nesustojusi, tinklaraštis yra mano gyvenimo būdas, mėgaujuosi juo jau daugiau nei penkerius metus.
– Iki pandemijos rengdavote mamų ir vaikų susitikimus „Mamadienius“. Ar dar ketinate juos atgaivinti?
– Taip, tikiuosi atsiras galimybių juos daryti, nes tai puikūs renginiai, kurie suburdavo tūkstančius mamų. Norisi pradžiuginti ypač tas mamas, kurios neturi lėšų. Tikiuosi, kad situacija gerės ir bus galima rengti renginius ne vien tik su galimybių pasais.
– Daug bendraujate su mamomis, ar jos keičiasi? Ar šiandien socialiniuose tinkluose mažiau nepakantumo, kritikos kitokiai nuomonei?
– Yra visokių mamų. Kita vertus, daug kas priklauso nuo mamos nuotaikos. Aš subūriau draugiškas, pozityvias mamas, nors kartais visko pasitaiko. Bet aš suprantu jas, gal neišsimiegojo, gal dar kokios problemos, dėl kurių ir kyla tas pyktis. Man per tuos penkerius metus, kol kuriu tinklaraštį, pavyko daug apie tai kalbėti ir jaučiu, kad situacija keičiasi. Dabar ji kitokia nei buvo prieš kelis metus. Mamos tampa supratingesnės, tie klausimus, kaip pvz., ar žindai, ar ne, jau nebekelia aršių diskusijų. Supratimas, kas yra gera mama, kinta. Juk mes visos esame geros, ir tikrai nesvarbu, kaip maitiname savo vaikus, nes juk ne maitinimu matuojama meilė.
– Neseniai pati susilaukėte antro vaikelio. Kaip jaučiatės? Sunkiau ar lengviau auginti du?
– Pats nėštumas buvo daug sudėtingesnis, gimdymas irgi nebuvo lengvas, netgi su visais vaistais buvo skausmingas. Bet auginimas yra labai paprastas. Vaikas neserga, laimingas. Be abejo, būna sunkesnių dienų, kai kalasi dantukai, keliasi naktimis kas valandą, bet šiaip vaikas ramus, neturiu, kuo skųstis.
– Kaip Ispanijoje auklėjami vaikai? Ar pastebite skirtumų?
– Taip, yra tam tikrų. Nors mūsų regionas, kuriame gyvename, yra daugiau tarptautinis, todėl negaliu tvirtai teigti, kad taip elgiasi ispanų šeimos, bet skirtumų yra. Ne kartą teko matyti, kaip vaikams duodama per užpakalį, arba kaip grubiai tempiamas mažylis už rankos. Nepamenu, kada Lietuvoje būčiau mačiusi tokius vaizdus. Jei vaikas rodo „ožius“, jam tvoja per užpakalį. Sako, kad tai yra normalu čia. Neduok Dieve, Lietuvoje taip suduosi vaikui. O šiaip patys vaikai yra nuostabūs. Gal kai augi, apsuptas saulės šilumos, neturi kuo skųstis. Mano vaikas čia irgi taip atsipalaidavo, laksto kaip laukinukė basomis kojomis, patenkinta ir nenori namo, sako, kad nereikia jai jokių kombinezonų ar striukų. Be to, aplinkiniai vaikams yra labai draugiški, visi šypsosi, užkalbina.
– Ar teko sutikti lietuvių?
– Girdėjau, kad yra, bet daug nepažįstu. Mano dukra čia lankė gimnastiką pas „Cirque du Soleil“ cirko artistą, ten vaikščiojo dar vienas lietuvis berniukas. Paplūdimyje girdėjau kalbant lietuviškai, bet mes čia – su mano tėvais, todėl daugiau laiko praleidome su šeimai.
– Ar pastebite skirtumų tarp lietuvių moterų ir ispanių?
– Čia gal tik mados truputį kitokios, nes nuolat vasara. Žmonėms čia patinka išeiti į restoraną, pasipuošti. Moterys, nepaisant to, kad saulė kaitina, vaikšto su aukštakulniais, ryškios, gražios – smagu žiūrėti. Tai puiki vieta gyventi. Ypač su mažais vaikais, nes jie čia kaifuoja.
– Ko pasiilgote iš Lietuvos?
– Labai pasiilgome savo namų, nes net metų ten dar nepragyvenome. Ilgiuosi patogios lovos, patogaus dušo. Labai pasiilgome kaimynų, savo močiučių, su kuriomis negalėjome susitikti. Pasiilgome savo kačiuko, kuris pas močiutę dabar gyvena. Namų ir draugų.
Už Soterą galite balsuoti ČIA.
