– Buvote nominuota „Delfi Metų Moterys 2020“ rinkimuose, ką jums tai reiškia?
– Ši nominacija buvo gan netikėta, nes Lietuvoje negyvenu jau daugelį metų. Pirmas užplūdęs suvokimas tai sužinojus buvo tas, kad tai yra didžiulė atsakomybė. Atsakomybė dalinantis savo mintimis, vertybėmis ir darbais.
– Jūsų „Instagram“ sekėjų būrys – virš 80 tūkst. internautų. Ar daug pastangų įdedate, kad sekėjams būtų įdomu jus stebėti?
– Kai atsidarau programėlę, dažnai tiesiog išvis pamirštu apie tą skaičių, bet tą akimirką kai pabandau įsivaizduoti tokį kiekį žmonių vienoje vietoje, kartais net lengvai sukutena pilvą (šypsosi). Atvirai pasakius aš tikrai neįdedu per daug pastangų, palyginus su tais kurie tuo užsiima profesionaliai. Nelaikau savęs nei blogere, nei influencere, tad neskiriu tam daugiau dėmesio, negu man smagu skirti. Paskyra „Instagram“ susiformavo gan netyčia ir labai natūraliai kuomet išvykau gyventi į Los Andželą. Tuo pačiu principu jį ir palaikau. Jei kažkur keliauju ar turiu nuotykių kuriais man smagu dalintis, tai ir dalinuosi, bet jei kurį laiką valandų valandas sėdžiu studijoje ir kuriu muziką, tai tikrai nesuku galvos, kaip išlaikyti algoritmus ir nekeliu nieko kokias dvi savaites. Toks neaktyvumas profesionaliai tuo užsiimančiųjų atveju socialinę platformą nuveda į komos būseną.
– O kaip apskritai pasiekti tokį apvalų skaičių sekėjų?
– Manau, kad sena tiesa – svarbiausia būti savimi. Dalintis mintimis, temomis ir vertybėmis, kurios tau yra įdomios, svarbios ir aktualios. Tokia platforma tarsi patampa savotišku draugų ratu su kuriais tau smagu dalintis akimirkomis, apsikeisti patirtimis. Pavyzdžiui, aš pati turiu „Instagram draugų“, kurių net nesu sutikusi, bet su kuriais pabendravusi daug ko išmokau ir sužinau apie labai skirtingus dalykus nuo politikos naujienų, kelionių, dainavimo, sveikatos iki grožio patarimų. Taip pat labai svarbu niekada nesiekti įtikti visiems, nes tai neįmanoma ir to visiškai nereikia.
– Papasakokite, kaip dabar atrodo jūsų gyvenimas JAV? Kokios nuotaikos vyrauja visuomenėje ir jūsų pačios šeimoje?
Šie metai tikrai yra ne tokie kokius įsivaizdavau ar planavau keliant taurę šampano Naujųjų naktį (šypsosi). Gyvenimas dabartiniu pandemijos periodu iš esmės yra pritaikytas prie aplinkybių. Turėjau planų pavasarį atvykti į Lietuvą, buvo įvairių suplanuotų projektų. Taip pat esu įrašiusi naujų dainų kuriomis labai nekantravau pasidalinti, dėliojau karjeros planus čia – JAV, bet kol kas viskas yra tarsi tokioje pauzėje. Karjeros prasme ta nežinia dėl ateities bent šiuo laikotarpiu tikrai truputėlį slegia, bet stengiuosi koncentruoti mintis ties tuo, ką galiu padaryti (toliau kurti, megzti pažintis ir įrašinėti), vietoje to, ko negaliu. Aišku ima draugiškas pavydas matant Lietuvoje atgal į vėžias grįžusį gyvenimą pramogų prasme, bet nepasakyčiau, kad bent kol kas aš būčiau labai nelaiminga čia. Esu toks žmogus, kuris lengvai prisitaiko, todėl ir šį periodą išnaudoju iki maksimumo pozityviai.
– Užsitęsus karantinui psichologai įspėjo, jog poroms gali tapti išties riesta – stresas dėl pasaulinės pandemijos, profesinis neužtikrintumas ir tarpusavio trintis gali sugriauti ir puikiausius santykius. Kaip sekėsi ir sekasi jums?
– Kadangi abu su vyru esame laisvai samdomi darbuotojai, mes turime įgūdžius dirbti namuose ir duoti vienas kitam erdvės savo poreikiams, tad tas problemų nesukelia, bet dėl to dabar daug lengviau suderinti laiką, kurį galime praleisti kartu. Išgyvename tarsi užsitęsusį medaus mėnesį ir ne tik, kad jokios trinties, bet toks jausmas, kad mūsų santykiai tik dar labiau sutvirtėjo. Dabar jau kalbame, kaip pasibaigus karantinui reikės išlaikyti tam tikras naujas tradicijas, kaip tarkime kasdienis pasivaikščiojimas, kokios nors nuostabios vietos Kalifornijoje atradimas. Artimiausiu metu planuojame apsilankymą į vieną gražiausių pasaulyje Yosemite nacionalinį parką.
– O kalbant ne tik apie karantiną, su vyru esate iš skirtingų šalių ir kultūrų – ar vis dar pasitaiko kokių gal net kurioziškų nesusipratimų?
– Kuriozinių situacijų dėl kultūrų skirtumo pasitaiko vis rečiau ir dažniausiai nutinkantys yra dėl skirtingų kalbų savybių. Vis dar kartais praleidžiu esmę tarp eilučių filmuose ar pokalbiuose, arba yra buvę situacijų, kur kai kuriuos jų pasakymus esu priėmusi tiesiogiai, taip jiems sukeldama draugišką juoką, kai anglų kalboje jie turėjo labai dviprasmišką reikšmę (šypsosi).
– Ištekėjusi esate jau septynerius metus. Kokių vertingiausių pamokų išmokote santuokoje/santykiuose? O kas kaip tik nepasiteisino?
– Labiausiai išmokau mažiau įsivaizduoti, kaip viskas turi būti ir daugiau leisti įvykiams tekėti natūraliai. Yra tam tikri kertiniai dalykai, kurie yra dalis to, kas esi ir kurių nereikia keisti dėl nieko, nebent pats to nori, bet tikrai yra ir begalė nereikalingo bagažo, kurį atsinešame į naujus santykius ir jo atsikračius atsiranda vietos naujiems ir labai teigiamiems potyriams bei perspektyvoms. Taip pat kaip jau esu ne kartą minėjusi, kad man pati svarbiausia savybė artimiems santykiams yra gebėjimas išgirsti kitą žmogų taip pat atvirai ir nuoširdžiai, kaip norėtum pats būti išklausytas.
– Ar pavyko visiškai adaptuotis prie skirtingos kultūros, įsilieti į Los Andželo gyvenimą? Ar jau galite miestą vadinti namais, ar vis dėlto namais lieka Lietuva?
– Los Andželą vienareikšmiškai jau pažįstų tiek, kad jausčiausi jame sava. Čia pamėgau daugybę dalykų be kurių jau sunkiai įsivaizduočiau savo kasdienybę, bet savaime suprantama jis niekada negalės pakeisti tam tikrų savybių kurias turi ir kurias myliu Lietuvoje. Su tuo „namų jausmu“ yra taip, kad Lietuva yra tarsi tėvai, o Los Andželas santuoka – abu labai myliu (šypsosi).
– Kalbant apie karjerą, teko skaityti, kad buvote apgauta dėl kontrakto, tad likote ir be pinigų, ir be įrašytų dainų. Kas tokiomis akimirkomis jus motyvuoja nepasiduoti ir toliau siekti savo tikslų?
– Tiesiog vertinu tai tiesiogine prasme – kaip brangią pamoką. Kartą esu skaičiusi knygoje apie atlikėjų ir dainų kūrėjų kelią: „klaidų ir suklupimų neišvengsi, tad geriau greičiau eik, kad greičiau šį ruožą praeitum“. Tokiu požiūriu ir vadovaujuosi.
Už Delfi Metų Moteris balsuokite ČIA.
