– Esate nominuota „Delfi Metų Moterys 2020“ rinkimuose, ką jums tai reiškia?

– Na, visų pirma tai tikrai įspūdinga atsirasti greta tiek daug garsių pavardžių. Daugelis tų moterų yra tikri autoritetai bei įkvėpimo šaltiniai. Paskaičiusi nominacijos „Super moteris“ aprašymą, susimasčiau: nejaugi kažkas tikrai apie mane taip galvoja Vienareikšmiškai – man tai labai didelė garbė !

– Žiniasklaidoje esate pristatoma kaip mitybos specialistė. Jus, ko gero, nuolatos pasiekia prašymai pasiūlyti stebuklingą dietą, kuri padėtų atsikratyti nepageidaujamų kilogramų. Ką manote apie drastiškas dietas, kurių ypač vasaros metu griebiasi moterys?

– „Mitybos specialistė“ – pavadinimas, kurio vis stengiuosi išvengti, nes mano nuomone, tą „specialybę“ derėtų pagrįsti diplomu, o aš dar tik pakeliui į jį. Remdamasi turimomis žiniomis, įgautomis per šešerius metus šioje temoje, stengiuosi žmonėms papasakoti, kad vienintelė sėkminga „dieta“ yra saikinga, subalansuota bei pilnavertė mityba. Tuomet ir svoris krenta, ir nuotaika geresnė, ir energijos daugiau. Prašymų bei istorijų apie stebuklingas dietas girdėjau begales. O nuomonė mano paprasta – stebuklų nebūna. Žinau tai ne tik iš savo karčios patirties. Jokia kraštutinumų reikalaujanti dieta ar sveikatai nepalankūs eksperimentai ne tik, kad neveikia, bet dar ir pridaro žalos. Tikriausiai šia tema galėčiau kalbėti visą naktį. Šiais laikais soc. medijos, reklamos, marketinginių veiksmų daroma įtaka yra neįtikėtinai stipri! Neabejoju, kad žmonėms neturintiems laiko ar noro „giliau“ pasidomėti elementariomis sveikos mitybos gairėmis, yra daug paprasčiau nerti stačia galva į greitą rezultatą žadančią dietą, nenutuokiant, kad ne tik svoris grįš su kaupu, bet ir galima negrįžtamai susigadinti sveikatą. Iš tiesų, man dėl to labai liūdna.

Saikas, sąmoningumas ir įvairovė. Šie trys dalykai mane lydi ne tik mityboje.

– Ką vis dėlto pasiūlytumėte toms moterims, kurios nori bet kokia kaina atsikratyti keletos kilogramų?

– Nebenorėti to pasiekti bet kokia kaina. Visų pirma, reikėtų sąžiningai sau pačiai atsakyti, kodėl tą daro, o vėliau privalomai kreiptis į specialistą. Išties tai labai individualu, todėl svorį kokybiškai mesti derėtų su profesionalia priežiūra.

Gretė Brokienė su vyru
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

– Kokiomis pagrindinėmis mitybos taisyklėmis pati vadovaujatės?

– Saikas, sąmoningumas ir įvairovė. Šie trys dalykai mane lydi ne tik mityboje. Žinoma, vartoju daug augalinės kilmės maisto, geriu daug vandens, stengiuosi išlaikyti reguliarumą, vengiu rafinuotų, perdirbtų produktų, transriebalų, cukraus, baltų miltų – visko, kas nėra artima žmogaus prigimčiai. Tą būtų galima sakyti ir apie kitus produktus, pavyzdžiui, grūdus – juk žemdirbystė atsirado vos prieš 10 000 metų, bet tai man jau būtų kraštutinumas. Mėgstu kokybiškus makaronus, neskrudintus grikius, avižas, o pinagrūdė juoda duona su sviestu – man geriausias desertas.

– Esate sakiusi, kad tikrasis moters grožis – jos išmintis, tad stengiatės tobulėti visapusiškai. Kokios sritys jums įdomiausios?

– „Tikrasis moters grožis slypi jos išmintyje“ – tai mano mamos žodžiai. Iš jos aš labai daug išmokau ir stengiuosi mokytis toliau. Visapusiškas tobulėjimas, tai kai kiekvieną dieną stengiesi būt geresniu nei buvai vakar. Nesvarbu kame – motinystėje, santykiuose, saviedukacijoje ar kur kitur. Neišskirčiau vienos srities, tačiau, žinoma, šiandienos aktualijoms tikriausiai tektų prioritetas – tai šeimos židinio ir motinystės derinimas su „šviežiu“ verslu, naujo, profesinio kelio grindimas, mokslai... Vertybių skalėje niekas nepasikeitė (šypsosi).

– Dalyvavote „Misis pasaulis 2020“ rinkimuose, papasakokite, kokie jie jums pasirodė iš vidaus?

– Patekti į finalą tarptautiniame konkurse, kai tau 28-eri (buvau viena jauniausių dalyvių) ir neturi jokios patirties – nemenkas įvertinimas. Stovėti ant scenos su gražiausiomis pasaulio moterimis, prieš tūkstantinę minią, žinant, kad tiesioginės transliacijos metu tave stebi dar milijonai žmonių, rankose plevėsuojant mūsų trispalvei – tiek aš galėjau padaryti Lietuvos vardan ir tikrai neslėpsiu, iš pasididžiavimo sprogo širdis. Tai nebuvo vien išorinio grožio varžybos ir tam, kad būtum įvertinta, nepakanka prisiklijuoti plastmasinių blakstienų ar mokėti gražiai vaikščioti avint aukštakulniais. Įgauta patirtis, sugriuvę krūva stereotipų – „Mrs Globe“ privertė atmerkti akis ir pripažinti daug dalykų, kuriuos anksčiau neigiau ar nepripažinau. O kiek galimybių atsivėrė! Tos savaitės tikrai labai smarkiai pakeitė mano gyvenimą ir aš be galo džiaugiuosi įveikusi šį iššūkį. Turėjau keletą asmeninių tikslų – vienas jų buvo pažinti kuo daugiau skirtingų kultūrų ir įgauti unikalios patirties. Man tikrai pavyko. Kalbant globaliau, dėvėti karūną, reiškia prisiimti labai didelę atsakomybę, norėti įsipareigoti pagelbėti, įkvėpti, motyvuoti, vienyti žmones bendriems tikslams. Iš tiesų, didžiuojuosi savimi.

– Dalyvavote juose besilaukdama antrojo vaikelio – nekirbėjo papildomas jaudulys?

– Ne. Nėštumas buvo sklandus, jaučiausi puikiai, tiesa, apie po širdimi nešiojamą gyvybę niekas nežinojo. Mano mama yra įgijusi akušerės specialybę, todėl nedvejodama leidausi į nuotykį gavus jos pritarimą.

– Gimus pirmajai atžalai neabejojote, kad pavyks suderinti ir šeimą, ir profesinę veiklą. Ar laikui bėgant keitėsi požiūris? Kaip jus apskritai pakeitė motinystė?

– Motinystė žavi, įkvepia, motyvuoja ir atveria begale galimybių, jei tik nori, žinoma. Mano požiūris laukiantis antrojo vaiko tik dar labiau prasiplėtė. Nėra neįmanomų dalykų. Taip, neneigsiu, kartais užklumpa sunkumo akimirkos, bet būtent jos ir padeda siekti daugiau ir daugiau. Daugelis klausia: „O tai kaip tu? Tai kaip čia įmonoma? Iš kur tu tokia? Ar nebaisu?“ ir panašiai. Siūlau visiems mažiau klausinėti, o paimti ir pamėginti.

– Esate minėjusi, kad tinkamai pasiruošus gimdymui – jis tapo malonumu. Pasidalinkite plačiau, koks buvo tas pasiruošimas?

– Tiesiog reikėjo suimti save į rankas ir nusiraminti. Priimti tą mintį, kad moterys gimdė, gimdo ir gimdys tūkstančius metų, tai gamtos sutvertas procesas ir jis visiškai natūralus. Labai norėjau sklandaus, harmoningo ir su kuo mažiau įsikišimo gimdymo. Taip ir nutiko. Greitai ir paprastai, be jokių nuskausminamųjų – kai skausmą prisijaukini, jis nebebūna toms baisus. Gimdymo palatoje buvau viena – karantino metu vyras negalėjo būti greta, o tądien klinikose buvo tikras bumas, todėl ir medikai tik karts nuo karto užsukdavo pasiteirauti kaip aš. Gimdymą prisimenu, kaip vieną gražiausių patirčių savo gyvenime.

– Sakoma, prieš santuoką verčiau partnerį pažinti, „patikrinti“, tuo tarpu jūs su vyru susižadėjote labai greitai. Nebuvo abejonių ir artimųjų, raginančių neskubėti?

– Aleksandras mano rankos paprašė praėjus 6 savaitėms nuo pirmo pasimatymo. Niekam per daug nepasakojome, todėl niekas ir nesikišo į mūsų santykius, nežarstė patarimų ir nebruko savo nuomonės. Mūsų aplinka konservatyvi ir inteligentiška.

Rinkite Delfi Metų Moteris ČIA.