– Esate nominuota „Delfi Metų Moterys 2020“ rinkimuose, Super moters kategorijoje. Ką jums tai reiškia?

– Esu dėkinga kolegoms, kurie nominavo. Nesu super moteris, bet turiu super draugus, super kolegas, super mokytojus, super šeimą. Su tokia komanda galiu sau kelti didelius iššūkius ir svajones. Gyvenimas man buvo dosnus, leisdamas sutikti nuostabius žmones, kurie keitė mano pasaulį, mokė mylėti gyvenimą, nesustoti vietoje. Kai baigiasi vienas gyvenimo etapas pilnas iššūkių, iš karto žinau, kad už posūkio jau laukia kitas. Visada siekiau gyvenimą keisti geresne kryptimi, padėdama kitiems, būdama naudinga. Džiaugiuosi dirbdama darbą, kurį myliu, kuris man labai įdomus. Vėžio paslaptys, ligos prigimtis ir sudėtingumas mane sudomino dar jaunystėje. Bandydama perprasti sudėtingus priežastinius ryšius, sukeliančius vėžį, mokiausi ir mokiau kitus. Kasdien įsitikinu, kiek mažai mes žinome apie šią ligą. Bet tikiu mokslo galia – ligą mes vis geriau valdome, vis anksčiau aptinkame, žinome, kaip jos išvengti, nors ne visada pavyksta.

Žmonės, kuriuos užklumpa sunki liga, į gyvenimą žvelgia išmintingai, atsirenka esmines vertybes, džiaugiasi kiekviena diena.

– Dirbate Nacionaliniame vėžio institute, tad ko gero, teko girdėti ar matyti įvairiausių gyvenimo istorijų ir scenarijų. Ar jos paskatino pačią kitaip gyventi? Kaip rūpinatės savo sveikata?

– Dabartinė pozicija NVI – natūrali mano gyvenimo ir karjeros vingių tąsa. Net pati nustebau, kaip greitai pritapau prie kolektyvo, pamilau Institutą ir jo ilgą istoriją, tapau didelė Instituto misijos fanė ir gynėja, nors dirbu čia tik kiek daugiau nei ketverius metus. Onkologija, vėžio tyrimai visada buvo mano mėgstama veiklos sritis, bet tapti lydere fantastiškų profesionalų kolektyve – tikrai didelis iššūkis. Nustebsite, bet darbe stiprybės mes semiamės iš pacientų. Žmonės, kuriuos užklumpa sunki liga, į gyvenimą žvelgia išmintingai, atsirenka esmines vertybes, džiaugiasi kiekviena diena. Taip, žinios apie ligą skatina gyventi kitaip – bet tai nėra vien sveika mityba ar fizinis aktyvumas. Tai sveikas požiūris į būties laikinumą ir kartu paskatinimas kiekvieną dieną nugyventi prasmingai. Sveikata rūpintis privertė gyvenimas. Nesu stiprios sveikatos, o nuveikti gyvenime norisi daug. Supratau, kad sportas yra puikus ginklas prieš stresą, sveikas maistas – energingos dienos garantas, o svarbiausia – pozityvus požiūris į tai, kas vyksta ir kas dar įvyks.

Sonata Jarmalaitė
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

– Kokios žmonių istorijos jums labiausiai įsirėžė į atmintį?

– Vertinu ir džiaugiuosi tendencija, kad vis dažniau sergant vėžiu visą gydymo ir sveikimo kelią pacientą lydi sutuoktinis ar kitas artimas žmogus. Pagiria, padrąsina, palaiko. Patikėkite, toks šeimos užnugaris yra didelis indėlis į sveikimą ir pagalba gydančiam gydytojui.

Dirbant šį darbą, neišvengiamai tampi pažįstamų, artimųjų ligos liudininku. Su Ligita susitikome vaikų darželyje – abi atvedėme savo mažylius į Drugelių grupę. Mūsų drugeliai užaugo dideli. Visą tą laiką Ligita sirgo krūties vėžiu, bet niekada nemačiau jos liūdnos ar piktos. Ji tryško gyvybe ir spalvingomis emocijomis net ligai išplitus ir nualinus kūną. Ji ištvėrė tiek gydymo ciklų, kiek, matyt, nė vienas kitas pacientas, nes mylėjo gyvenimą, norėjo būti su šeima. Išėjo šviesiai, matydama užaugusį sūnų, mylintį vyrą... Kasdien sutinku stiprius vyrus ir moteris, kovotojus, kūrėjus, sportininkus. Jie nepasiduoda ligai ir drąsiai gyvena su ja, padeda kitiems ir dažnai tampa pačiais nuoširdžiausiais NVI bendruomenės nariais, ambasadoriais.

Sonata Jarmalaitė
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

– Dažnas numoja ranka į gyvenimo būdą, neva – jei jau lemta susirgti, tai susirgsi, o juk ir genų nepakeisi. Vis dėlto, tyrimai, regis, jau seniai skelbia, kad vėžiui genai įtakos turi ne tiek daug, kiek manome numodami ranka? Kaip manote, kodėl žmonės, net žinodami, kaip gali atitolinti ar užkirsti kelią įvairioms ligoms – vis tiek neatsisako žalingų įpročių?

– Esu genetikė, tad žinau, kad genai lemia daug, bet dar daugiau – žmogaus valia ir tikėjimas. Einaras Gustafsonas, geriau žinomas kaip Džimis, buvo vienas iš limfoma sirgusių vaikų, kurio gydymui buvo pritaikytas pirmas chemoterapinis vaistas – aminopterinas. Nors kiti vaikai sunkiai ištvėrė gydymą, Džimis greitai sveiko. Jis buvo didelis beisbolo fanas, tad sunkiausiame ligos etape gydytojas nutarė į palatą pakviesti berniuko mėgstamą Bostono beisbolo komandą. Kas žino, vaistas ar geros emocijos išgydė Džimį. Jis tapo simboliu, pirmos labdaros akcijos vėžio tyrimams paremti veidu, bet svarbiausia – jis pasveiko. Beje, išminčius išgydęs Džimį buvo Sidney Farberis – chemoterapijos pradininkas. Geros emocijos gydo, o geriausias vaistas nuo vėžio – ligos prevencija: profilaktiniai tikrinimaisi, sveika gyvensena, žalingų įpročių vengimas.

Sonata Jarmalaitė su tėvais
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Tyrinėjant plaučių vėžį susidūriau su įdomiu fenomenu. Visada yra trys sergančiųjų kategorijos – nerūkantys (retas atvejis), rūkantys ir metę rūkyti (ypač dažnas atvejis). Stebėjausi, kodėl rūkyti metę žmonės plaučių audinyje vis tiek turi daugybę vėžiui būdingų genetinių pakitimų. Tik pasigilinus radau, kad rūkyti dauguma meta tik išgirdę vėžio diagnozę – formaliai jie buvę rūkaliai. Tai įrodo ir NVI statistika – net 90 proc. plaučių vėžio pacientų yra rūkantys ar aktyviai rūkę iki ligos. Akivaizdu, kad dideli sukrėtimai, kaip vėžio diagnozė, gali priversti atsisakyti žalingų įpročių, tik, deja, šis praregėjimas ateina per vėlai.

– Nors moterys skatinamos nuolat tikrintis, tačiau Lietuvoje tik 43 proc. krūtų navikų nustatomi ankstyvų stadijų, kaip manote, kodėl moterys vis dar per menkai rūpinasi savo sveikata?

– Dažnos moters prioritetų skalėje – šeima, namai, darbas yra pirmoje vietoje ir tik tada – ji pati. Tokia jau moteriška prigimtis. Vis galvoju apie nemokamos ankstyvos vėžio patikros programų fenomeną. Kodėl nepasitikrinti, jei tam sudarytos puikios sąlygos? Jei tai būtų mokamas tyrimas, ateitų 80 proc. moterų ir visos pyktų, kad valstybė jomis nesirūpina. Aišku, juokauju. Manau, kad puikios sąlygos patikrai yra tik didžiuosiuose miestuose. Tuo tarpu provincijoje susiruošti ir patekti pas daktarą gali būti tikras iššūkis, kita vertus, net ir turėdamos siuntimą, bijo, nepasitiki, nevažiuoja... O ir įranga – mamografai – jų mūsų šalyje nėra tiek daug kaip kitose Europos valstybėse. Vadinasi, paslaugos pasiekiamumas yra per mažas. Be to, neretai nemokame įtikinamai paaiškinti šio tyrimo naudos – lai pasipasakoja moterys, kurioms prevencinė mamografija išgelbėjo gyvybę. Tai bus puikus pavyzdys kitoms. Padrąsinimui galiu pasakyti, kad šiuolaikiniai mamografai švelniau suspaudžia krūtį, o ir gerokai tikslesni ir su mažesne apšvitos doze.

Sonata Jarmalaitė ir Dalia Grybauskaitė, R. Dačkaus nuotr.
Foto: Asmeninio albumo nuotr.



– Ką be reguliaraus tikrinimosi dar galime padaryti, siekdami išvengti onkologinių ligų?

– Tarptautinės vėžio kontrolės organizacijos primena, kad norint išvengti vėžio reikėtų nerūkyti, riboti alkoholį, kontroliuoti svorį, sveikai maitintis ir būti fiziškai aktyviems, vengti rizikos veiksnių, skiepais mažinti virusinių sukėlėjų keliamą riziką (ŽPV, hepatito virusai), domėtis paveldimo vėžio istorija šeimoje ir reguliariai profilaktiškai lankytis pas gydytoją. Kas dar svarbu – teigiamos emocijos, tikėjimas savimi ir gydančiu specialistu. Kaip rodo Džimio istorija, teigiamos emocijos padeda sveikti. Nervų sistema mediatorių pagalba valdo ne tik fizines funkcijas, bet ir imuninę sistemą ir netgi žarnyno mikroflorą. Įrodyta, kad ilgalaikis stresas, baimė, keičia genų raišką smegenyse, vėliau ši pokyčių banga paveikia imunitetą, slopina įgimtą organizmo gebėjimą kovoti su vėžiu. Deanas Ornish‘as– amerikiečių gydytojas ir sveikos gyvensenos guru – ne tik moksliniais tyrimais įrodė, kad sveika mityba, geros emocijos, bendravimas gydo. Jis netgi įsteigė gyvenimo būdo medicinos centrą, kur padedama sveikti ar nesusirgti teigiamų emocijų apsuptyje. Jo pagrindiniai patarimai – sveika mityba, fizinis aktyvumas, streso valdymas ir bendrystė. Nelikti vienam sunkios ligos akivaizdoje – labai svarbu.

– Koks genetikos mokslo vaidmuo onkologijoje, ką žada ateitis?

– Genetikos mokslas, įsiliejęs į onkologiją, padėjo geriau suprasti vėžio priežastis. Žalingi aplinkos, gyvensenos veiksniai keičia genetinę medžiagą ir pačią ląstelę. Kuo daugiau sužinome apie vėžį sukėlusius genetinius pokyčius, tuo lengviau galime kontroliuoti šią sunkią ligą. Ištyrę naviko genetinį profilį galime parinkti personalizuotą gydymą. Šiuo metu vėžio diagnostikos grandinėje genetiniai tyrimai užima vis svarbesnę vietą ir tikiu, kad ateis laikas, kai turėsime plačią vaistų paletę, iš kurios galėsime parinkti tinkamiausią vaistą kiekvienam pacientui. Genetiniai testai ypač jautrūs, jie padeda ligą aptikti anksti. Netolimoje ateityje naviką diagnozuosime tirdami vėžio DNR pėdsakus ligonio kraujyje ar šlapime. O šiuo sunkiu pandemijos metu džiaugiuosi, kad Nacionalinio vėžio instituto Genetinės diagnostikos laboratorija padėjo pacientams ne tik patikslinti vėžio diagnozę, bet dar ir ištirti COVID-19 ligos riziką genetiniu testu. Iki šiol Nacionaliniame vėžio institute nė vienas karantino metu gydytas vėžiu sergantis pacientas neužsikrėtė koronavirusu. Tikiuosi, kad taip liks ir toliau.

Balsuokite už Delfi Metų Moteris ČIA.