– Beata, ką jums reiškia nominacija ir skaitytojų palaikymas „DELFI Metų Moterys 2019“ rinkimuose?
– Žinoma, kad malonu, kai tave pastebi, nominuoja ir tau pačiam nereikia to skatinti. Viešoje erdvėje esu žinoma jau tikrai daug metų ir negalėčiau pasakyti, kad šiemet esu labai aktyvi – darau tik tiek, kiek galiu ir šiuo metu sugebu. Aišku, nesu visai pasitraukusi ir stengiuosi komunikuoti socialinėje erdvėje. Neseniai pagalvojau, kad komunikuodama „Instagram“ ar feisbuke, aš stengiuosi pranešti kokią nors gerą žinutę. Savo žinomumą noriu panaudoti bendram geros emocijos skleidimui, o ne savęs reklamavimui – kokia aš graži, kokia graži mano suknelė, kaip gražiai atrodau ar kaip gražiai apsirengę mano vaikai. Stengiuosi rodyti realybę, kur mano gyvenimas atrodo lygiai taip pat, kaip visų moterų, kurios augina vaikus, arba stengiuosi kalbėti apie teigiamas emocijas, gerą nusiteikimą, optimizmą, tvarias idėjas, atsakingą vartojimą, savo šalies palaikymą ir panašiai. Aš nenoriu ir žinau, kad negali visiems visada patikti, bet svarbiausia, kad gerai jaustumeisi savo kailyje ir patiktum sau.
– Nedalyvaujate skandaluose, neviešinate kiekvienos asmeninio gyvenimo detalės ir t.t. Kas jums, tarsi visai nesistengiant, padeda išlikti tokiai populiariai ir mylimai gerbėjų?
– Negalėčiau pasakyti, kad būtent taip yra, aišku, man nereikėjo išpopuliarėti dabar. Dabar tikrai labai sunku pritraukti dėmesį. Kadangi esu eteryje nuo 2002-ųjų, tai žmonės kažkaip spėjo mane įsidėmėti dar kai nebuvo socialinių tinklų. Aš manau, kad žmonės nėra kvaili – jie tikrai junta, ką tu jiems nori pasakyti ir per tavo ilgalaikę komunikaciją pamato, jeigu tu kažkur kažką apsimeluoji, padarai ne iš širdies. Tiesą sakant, ir savo komunikacijoje, ir gyvenime stengiuosi daryti tik tai, kas man iš tikrųjų tinka ir patinka, kas sutampa su mano vertybėmis, su mano požiūriu. Visada sakydavau ir sakau, kad nesu čia trumpam laikui sužibėti ir užgesti. Tai, ką darau, man patinka ir aš noriu tai daryti ilgai. Antra vertus, žinomumas irgi turi kitą pusę ir gali nuo jo truputį pavargti. Bet vėlgi, aš esu žmogus, kuris džiaugiasi tuo atvirumu su pasauliu, bet kartu aš nenoriu apkrauti pasaulio savo gyvenimu. Yra dalykai, kurie yra tik man, o skaitytojas ar sekėjas pats turi savo gyvenimą, tad aš negaliu įlįsti ir gyventi visur – vadovaujuosi pagarba žmogui.
– Teko patirti karčiąją populiarumo pusę?
– Sakyčiau, kad tikrai nesulaukiu kažkokių labai didelių neigiamų komentarų, trolinimo ar panašiai. Vis dėlto, aš ir pati sąmoningai nesiveliu į didelius skandalus ir ginčus. Gal man irgi kartais norėtųsi pakritikuoti, bet save sustabdau, nes kiek kartų esu įsivėlusi į kažkokias viešas nemalonias diskusijas – jos niekada niekam neatneša nieko gero, man pačiai irgi. Todėl aš supratau, kad geriau tyliau, ramiau, paprasčiau ir vis tik laikytis tos savo linijos – atvirumas yra geriausia politika. Turi būti ramus, atviras ir ištikimas sau, savo vertybėms bei pasaulio supratimui. Aš tikrai blogai jaučiuosi, jei kažkam pasakau kažką nemalonaus, juk mes visada visus galime pakritikuoti ir įžeisti, tik nemanau, kad ta neigiama komunikacija kam nors atneša ką nors gero.
– Rudenį susilaukėte ketvirto vaiko, kokiomis veiklomis dabar užsiimate?
– Dabar užsiimu tik vaikais, aišku, vis tiek komunikuoju socialiniuose tinkluose, turiu žurnalą, tad turbūt mano pagrindinis darbas dabar – ruošimasis rudens žurnalui. Televizija ilsisi, nes dabar ne sezonas, bet manau, kad turėsiu laidą ir kitą sezoną, tad ir jai dabar ruošiuosi. Intensyviai nedirbu, vaikai dabar kaip tik pradėjo atostogauti, turiu daug veiklos – keturi vaikai yra ne juokas.
– Kaip jums pavyksta viską spėti ir suderinti?
– Aš manau, kad labai svarbu, jog mano vyras aktyviai dalyvauja vaikų auginimo procese, tai nėra vien tik mano vienos atsakomybė ir mano vienos darbas, mes dalinamės. Ir, aišku, derinti turiu ne aš viena, visos mamos, kurios dirba ir kurios augina vaikus, žino, kad turi derinti. Na, tai susikaupi, planuoji, nešvaistai savo laiko ir kažkaip derini. Mano darbas nėra toks, kad nueinu į vaistinę ir nuo 9 iki 17 val. pardavinėju vaistus. Mano darbas truputį kitoks: aš būnu namuose, gaminu, galbūt testuoju receptus, rašau.
– Niekada nebuvo kilęs noras tiesiog visiškai pasinerti į motinystę ir pailsėti nuo bet kokių darbų? Ar net nėra tokios galimybės?
– Taip, galbūt ir yra galimybės, tačiau taip suplanavau, kad galėčiau pailsėti nuo laidos ir kurį laiką visai nebuvo filmavimų. Vis tik televizija yra labai dėkingas darbas, nes tris dienas per mėnesį filmuojame laidas, o likusį laiką būnu namuose, tad taip ir suderinu. Aš pati norėjau išlaikyti laidą ir kad nereikėtų imti tos pertraukos. Tai kažkaip greitai praeina laikas ir viskas.
– Lieka laiko sau? Knygai atsiversti?
– Knygą gal ne tiek daug galimybių turiu paskaityti, paskaitau prieš einant miegoti, bet aš tiesiog rūpinuosi savimi tiek, kiek galiu. Nueinu į masažą ir į sportą, kiek man tai pavyksta, nors norėčiau dažniau, bet sakau, kad laikas kitiems taip pat yra ir laikas sau.
– Dabar daug kalbama apie perdegimą, iš kur jūs pasisemiate energijos visoms savo veikloms? Motinystė turbūt irgi reikalauja beprotiškai daug energijos?
– Taip, bet aš niekada savęs taip nenusivarau, kad perdegčiau. Man tikrai sunku ir aš kartais labai sunkiai pasakau ne, nes jaučiu atsakomybę prieš visus, kad jei manęs paprašė palaikyti kokią iniciatyvą, ar kažkur nueiti, tai yra labai svarbu. Stengiuosi visiems padėti, kiek galiu, bet, tiesą sakant, kartais tikrai yra visko per daug. Mano problema tas per didelis atsakomybės jausmas, kai noriu visiems kažkaip padėti ir dėl to kyla sunkumų. Bet kartais susikaupiu ir turiu mokytis pasakyti „žinot, aš negaliu“. Sulaukiu tiek daug įvairiausių paklausimų, prašymų atvažiuoti, kažką paminėti, nusifilmuoti, duoti interviu, kad tiesiog negaliu visiems atsakyti. Lygiai taip pat su soc. tinklais, aš žinau, kad ten nereikia visą laiką lindėti, nes jie labai įtraukia – gali į juos taip įkristi, kad niekada neišlipsi. Visada reikia galvoti apie save, nes kai būsi perdegusi, visa susivariusi ir pavargusi, tai nei tavo vaikams, nei tavo aplinkai nebus gerai. Antra vertus, ištižimas man irgi nepatinka. Manau, kad turi būti susikaupęs ir nugyventi savo gyvenimą maksimaliai, nebūti ištežęs. Svarbu būti susitelkusiam ties tuo, kas svarbu.
– Visada svajojote apie didelę šeimą?
– Ne, visada galvojau, kad turėsiu vaikų, galvojau, kad turėsiu tris, bet kai susilaukiau trijų vaikų – supratau, kad noriu mažiausiai keturių.
– Viename interviu esate sakiusi, kad tik laimingas žmogus gali būti gera mama. Kaip rūpinatės savo laime ir kas jums ją labiausiai teikia?
– Žinote, aš nežinau, ar tikrai tik laimingas žmogus. Nebūtinai privalai visada būti laiminga, bet aš tiesiog rūpinuosi savo gerove. Man svarbi mano vidinė būsena, mano sveikata, todėl aš stengiuosi išsimiegoti, pasportuoti, valgyti ne nesąmones, bet tai yra niekada nesibaigiantis procesas. Svarbiausia visuomet pasirūpinti savo subalansuota pusiausvyra, todėl nesidraskau per visur (juokiasi).
– O turite kokių nors ritualų šeimoje? Gal sekmadieniais kepate blynus ar penktadieniais einate į pasimatymą tik su vyru?
– Ne, deja, neturime. Mes pakankamai daug laiko visi praleidžiame namuose - ką nors gaminame, tvarkomės kieme. Žinau, kad šeimos mėgsta, kai tėvai kažkur penktadieniais išeina sau, o vaikai lieka su aukle, bet mums kažkaip vis neužtenka tos savaitės ir norisi pabūti namie (juokiasi).
– Liepą su vyru švęsite 16-os metų santuokos sukaktį. Reta pora gali pasigirti tokio ilgio laimingais santykiais, kaip jums pavyksta?
– Aš manau, kad mums nieko specialiai nereikia daryti, galbūt mes tiesiog vienas kitą mylime, tikome vienas kitam, vienas kitą papildome. Manau, jei žmonės iš esmės nelabai tinka vienas kitam, tai, aišku, gali dėti labai daug pastangų ir stengtis, bet ne visada pavyksta.
Išrinkite DELFI metų moteris ČIA.
