Rusijai užpuolus Ukrainą, 28-erių Žemyna neslepia apskritai pamiršusi asmeninį gyvenimą. Jos namuose gyvena ukrainiečių šeima, o ji pati pirmąją karo dieną apsisprendė išeiti iš darbo.
„Iš tikrųjų tik prasidėjus karui, tą dieną tiesiog supratau, kad čia tiesiog reikės skirti visą savo laiką, ne tik dienas, bet ir naktis, todėl parašiau vadovei darbe, kad prašau leiskite man išeiti iš darbo, nes tiesiog negaliu jam skirti daugiau laiko“, – laidoje „Kasdienybės herojai“ sako pašnekovė.
Prieš septynerius metus, kai buvo okupuotas Krymas, Žemyna dar buvo studentė. Tačiau ji pamena, kaip tuo metu ją sukrėtė per žinias rodomi kraupūs vaizdai iš Ukrainos. „Supratau, kad noriu padėti“, – prisimena mergina ir prisijungė prie anuomet neseniai susikūrusios „Blue/yellow“ organizacijos. Tuo metu, beje, bene vienintelės Lietuvoje, teikusios pagalbą Ukrainai.
Pradėjusi keliauti į Donbasą, Žemyna kaskart stebėdavosi, koks skurdus ir apleistas šis kraštas. Tačiau žmonės net ir apšaudytų savo namų nepalikdavo, susiremontuodavo ir gyvendavo toliau. Žmonės stengėsi atstatyti savo miestus kaip tik galėjo. Deja, dabar šį darbą reikės vėl pradėti iš pradžių.
Visus tuos metus veždama paramą į Ukrainą, Žemyna patikina turėjusi priprasti prie kariškos tvarkos. Būdamas nesaugiose zonose, turi itin klausyti instrukcijų, neimprovizuoti ir nesielgti kaip panorėjęs.
Patriotiškumas jau užkoduotas Žemynos genuose, o atsidavimą visuomeninei veiklai mergina gavo, kaip vaizdžiai sakoma, su mamos pienu. Žemynos močiutė buvo itin drąsi moteris, kuri tapo partizanų ryšininke. Dėl šios veiklos ištremta ilgiems metams į Sibirą. O merginos – mama – garsi visuomenininkė Milda Bliumenzonienė, daug metų vadovavusi Lietuvos kalinių globos draugijai. Milda buvo įrašyta į 100 žymiausių moterų sąrašą.
Visą interviu žiūrėkite vaizdo įraše.
Gyvenimo būdo laida „Kasdienybės herojai“ – tai stiprių asmenybių jaudinančios gyvenimo istorijos. Kas savaitę – interviu su gerai žinomais, o gal išskirtinį gyvenimo būdą pasirinkusiais žmonėmis.
