Iš šalies sportininkų gyvenimas atrodo nelengvas, juk įdėjęs daug triūso, pergale pasidžiaugti gali labai trumpai.
Virgilijus su tuo sutinka: „Taip, tai yra procesas. Ypač būna sunku po tų įspūdingų pergalių, kur tu ilgą laiką svajoji, kad tapsi olimpiniu čempionu. Ir tikrai tada, jeigu tai svajonei lemta išsipildyti ir tu tampi juo, tai tikrai galima pagalvoti apie tai, kad tavęs po to lauks tokia tuštuma.
Todėl tu visada turi turėti kitą tikslą. Nes tada iš tikrųjų būna ta vadinama euforija ir kiti malonūs dalykai. Daug dėmesio. Visi nori interviu, daug dėmesio gauni iš aplinkos. Ir tu pradedi mėgautis tuo. Tau patinka tas gyvenimas. Tikrai labai daug sportininkų, ypač jaunų, pasiekusių aukštas pergales, pradeda mėgautis tuo gyvenimu. Tai tikrai nėra nieko blogo. Viskas gerai, bet jie pamiršta, dėl ko tampa tokiais žinomais. O tampa tai, žinoma, dėl to, kad daug, ilgai ir sunkiai dirbo. Ir kada po to viso buvimo kažkur aukščiau atsiplėšus nuo žemės, vėl reikia nusileisti ant žemės bei pradėti daryti tą sunkų darbą, kad tu iškovotumei ateities pergales, daug sportininkų nebenusileidžia po to ant žemės. Paskui juos gyvenimas nuleidžia, o tada jau būna paprastai vėlu.“
Akivaizdu – Mykolui nebus lengva pagerinti tėvo rezultatus, kuris dukart tapo olimpiniu čempionu ir rekordininku, dukart pasaulio čempionu, Europos čempionu, keturis kartus išrinktas geriausiu Lietuvos sportininku.
„Jei profesionalus sportininkas turi šeimą, bent pusę jo medalių turite užkabinti sutuoktiniui ar sutuoktinei“, – sako Virgilijus ir neslepia – jo žmona Kristina ir trys vaikai tikrai daug prarado, kad jis mėgautųsi pergalėmis.
„Kuo geresni rezultatai, tuo didesni iššūkiai šeimai. Nes vis tik tu turi didesnį dėmesį skirti savo tiesioginei veiklai. Sportinės stovyklos, varžybos kitose šalyse. Tu išvyksti 2-3 savaitėms, galbūt mėnesiui, galbūt ilgiau. O tokie ilgalaikiai išsiskyrimai su šeima nėra lengvi“, – laidoje „Kasdienybės herojai“ sako pašnekovas.
Mykolas taip neslepia, kad augti su tėčiu čempionu lengva nebuvo: „Trūkdavo tėčio tikrai, bet susiskambindavome. Taip pat stebėdavau tėčio varžybas. Tai tikrai visada laukdavome, kada grįš ir tas laiko tarpas namuose su juo būdavo gana trumpas. Visada norėjosi susitikti su tėčiu, praleisti daugiau laiko.“
Visą interviu žiūrėkite vaizdo įraše.
Gyvenimo būdo laida „Kasdienybės herojai“ – tai stiprių asmenybių jaudinančios gyvenimo istorijos. Kas savaitę – interviu su gerai žinomais, o gal išskirtinį gyvenimo būdą pasirinkusiais žmonėmis.
