„Aš klausausi savo kūno ir jeigu jaučiu, kad reikia sustoti, įvertinu situaciją – bendra distancija. Tarkime, yra pora šimtų kilometrų, aš žinau, kad aš negaliu visų iš karto bėgti. Aš tiesiog pabėgu keliasdešimt kilometrų, paeinu.
Sustoju, pavalgau, į degalinę užeinu, į tualetą, atsigulu, iškeliu kojas, kad kraujas prasivaikščiotų ir toliau bėgu. Tada grįžti namo, atmirksti vonioje, išsimiegi pagaliau“, – gyvenimo būdo laidoje pasakoja Audrius.
Mes įpratę bėgikus matyti itin lieknus, smulkesnio sudėjimo, tad iš pirmo žvilgsnio, 195 centimetrų ir 95 kilogramų Audrius labiau primena vaikiną, mėgstantį leisti laisvalaikį sporto salėje kilojant sunkius svorius.
Tačiau Audrius paneigia mitą, kad tik tam tikras sudėjimas tinka bėgimui. Viena Audriaus koja – kone iš metalo. Po kraupios autoavarijos Audriui medikai nežadėjo, kad galės net paeiti, tačiau po trejų metų, praleistų patale, jis pakilo ne tik pasivaikščiojimams, bet ir ekstremalių distancijų bėgimams.
Audrius patikina, kad vaikystėje toli gražu nepriminė sportiško berniuko – mokykloje visuomet atbėgdavo paskutinis. Tačiau besiformuojantis tvirtas charakteris nusileisti neleido – Audrius jau pirmose mokyklos klasėse ėmė daug treniruotis pats, ir jau dešimties įveikdavo dešimt kilometrų.
Audrius pajuokauja, kad emigravus į Jungtinę Karalystę, Londono kamščiai keliaujant į darbą jam nebuvo baisūs – net didžiausius atstumus jis įveikdavo bėgdamas.
Londone Audrius vieną vakarą išvažiavo su motoroleriu, ir visai nekaltai buvo partrenktas per raudoną šviesaforo signalą išvažiavusios moters. „Mano koja plevesavo tarsi skepetaitė vėjyje“, – prisimena lietuvis. Po šio įvykio Audriui teko iškęsti ne vieną operaciją ir net tris metus praleisti lovoje – vienam, be artimųjų, svečioje šalyje.
Kaip šis įvykis pakeitė Audriaus gyvenimą?
Visą interviu žiūrėkite vaizdo įraše.
Gyvenimo būdo laida „Kasdienybės herojai“ – tai stiprių asmenybių jaudinančios gyvenimo istorijos. Kas savaitę – interviu su gerai žinomais, o gal išskirtinį gyvenimo būdą pasirinkusiais žmonėmis.
