– Emigravote dar prieš Lietuvai įstojant į ES. Kaip anuomet atrodė gyvenimo Anglijoje
pradžia?
– Atvykau savo 20-ojo gimtadienio rytą ir jo niekada nepamiršiu. Į Angliją keliavau paskui tuometinį vaikiną, kuris emigravo su savo šeima, o mudu nenorėjome skirtis. Buvau prigąsdinta, kad mums, kaip turistams, tikimybė patekti į šalį gana maža. Tačiau jaučiausi rami, nes šią išvyką įsivaizdavau kaip ilgesnes atostogas. Dar nežinojau, kad tai lemtingiausias rytas mano gyvenime. Man atvykus niekas net neklausė, ką norėčiau veikti. Kaip dauguma, patekau į valytojų ir statybininkų ratą, tad čia ir pradėjau darbuotis. Kalbėjau angliškai, tad greitai susibendravau su klientais anglais. Pasibaigus turistinei vizai pasirinkau verslo vizą ir atsidariau valymo paslaugų kompaniją. Po truputį augo mano darbuotojų skaičius ir pajamos. Man labai patiko laisvė dirbti sau, be to, jaučiausi įsipareigojusi pastoviems klientams ir darbuotojoms. Nereikėjo jokios reklamos. Rekomendacijos sklido iš lūpų į lūpas. Visgi greta nuosavo verlo valymo srityje visuomet veikiau kažką papildomai – lankiau koledžą, dirbau bare, daug keliavau. Metus gyvenau Azijoje, kur investavome į poilsio komplekso statybas. Vėliau dirbau nekilnojamo turto agente Dubajuje. Aštuonerius metus (su pertraukomis) studijavau architektūrą, o vasaras leisdavau Italijoje, kur turėjau vestuvių planavimo verslą ir restauracijos darbų.
Apie mano valymo paslaugų įmonę žinojo tik artimiausi draugai. Gėdijausi neprestižinio verslo, kuris tiek metų mane išlaikė. Nenorėjau būti siejama su valytojomis Londone – atrodė, kad šis darbas tinka tik nemokančioms kalbos ar neturinčioms kito pasirinkimo emigrantėms. Juk save laikau kūrybingu žmogumi, turinčiu daugybę idėjų, kurias norėjau realizuoti! Ilgą laiką save vadinau architekte, o ne verslininke, bet tik supratusi, kad verslo vystymas taip pat yra kūryba, pradėjau mėgautis procesu. Tai padėjo man pakeisti požiūrį į save ir supratau, jog jokia veikla nėra gėdinga. Ypač, jei dirbi iš širdies. Po 20 metų pagaliau įvertinau savo sukauptą patirtį, nueitą kelią ir pamačiau, kad tikrai turiu kuo didžiuotis.
– Kodėl vis tik pasirinkote tęsti valymo verslą, o ne dirbti pagal architektės specialybę?
– Pagrindinė priežastis – laisvė ir galimybė būti su vaikais, kai jiems manęs reikia. Jau baigdama studijas supratau, kad dirbti nuo 9 iki 17 val. aš nenoriu, todėl nuosavas verslas ypač viliojo. O pasirinkusi valymo sritį šiandien suprantu, kad turiu ne tik laisvę ir pajamas, bet ir galiu padėti žmonėms gyventi švariai ir patogiai. Čia labai pagelbsti mano kaip architektės išsilavinimas, leidžiantis atrasti pačius geriausius sprendimus tvarkant gyvenamąja erdvę.
– Ar užsisakinėja valymo paslaugas lietuviai emigrantai?
– Lietuvių, užsisakančių valymo paslaugas, tikrai labai daugėja. Ir tiesą pasakius – jie puikūs klientai! Su lietuviais kyla mažiausiai nesusipratimų – tautiečiai išties supratingi ir lanksčiai žiūri į įvairias situacijas. Džiaugiuosi galėdama būti naudinga ir saviems visuomet siunčiu patikimiausias valytojas, kurios dirba ekspertiškai ir greitai.
– Pas jus dirba ne vien lietuviai. Kokių tautybių darbuotojų turite daugiausia?
– Dėl susiklosčiusios situacijos šiuo metu daugiausia ukrainiečių. Turėjau ukrainietę asistentę, kuri supažindino su savo tautietėmis. Mano pagrindinės pagalbininkės ir dešinės rankos yra lietuvės Vilija ir Monika. Taip pat komandoje turim merginų iš Brazilijos ir Moldovos. Lietuvoje vis dar pastebime įvairių stereotipų apie namų tvarkytojos samdymą, dažnai tai laikoma prabanga.
– Kokie žmonės dažniausiai užsisako valymo paslaugas pas jus?
– Londone žmonės labai užimti ir laikas yra didžiausia prabanga. Таd tie, kurie supranta, kad gali jį panaudoti vertingiau nei namų švarinimui, samdosi valytoją. Yra žmonių kurie taip užaugo ir tai yra norma. O yra ir tokių, kurie perka paslaugas, nes tikrai nemoka patys prižiūrėti savo namų, neturi žinių apie produktus. Tad valytojų reikia vis daugiau, ypač gerų. Pasitaiko atvejų, kai žmonės turi valytoją daug metu ir ji “atsipalaiduoja”, pradeda dirbti atmestinai. Jei būsto šeimininkai myli darbuotoją ir nenori įžeisti ar prarasti, nes ji tapo beveik šeimos nare, reikalingas tarpinis žmogus, kuris gali paraginti, priminti, kaip dirbti – dažnai tenka užimti ir šią konsultantės / mokytojos rolę.
– Save vadinate namų valymo bei efektyvaus tvarkymo eksperte. Kokias pagrindines namų ruošoje daromas klaidas pastebite? Kaip galėtumėme jų išvengti?
– Iššūkiai buityje visur panašūs, kartojasi problemos ir klausimai, todėl savo darbuotojas apmokau iš anksto ir paruošiu beveik visoms įmanomoms situacijoms. Bene dažniausiu galvos skausmu žmonėms tampa valymo produktų pasirinkimas ir jų pirkimas.
