Teismas padarė išvadą, kad menstruacijų įrodymo reikalavimas „pažeistų privatumą ir būtų nusižengimas žmogaus teisėms“. Vadovui pasisekė – teismas skyrė jam tik 1 800 dolerių baudą; Pietų Korėjoje darbdaviams, neduodantiems darbuotojoms laisvų dienų per menstruacijas, gresia iki dvejų metų kalėjimo.
Natūraliai kyla klausimas apie laisvadienius per menstruacijas. Taip ir yra – moterims kiekvieną mėnesį tam tikrose šalyse priklauso kelios laisvos dienos (už kurias mokama, kaip ir už atostogas), kad skausmingų ir nemalonių menstruacijų simptomų metu jos galėtų nedirbti.
Skamba puikai, tiesa, tai gana sudėtinga.
Ne vieną dešimtmetį tarp feminisčių virė diskusijos šia tema, jos kėlė klausimus: ar laisvadieniai per menstruacija iš tiesų suteiktų moterims laisvės ir patogumo? O gal tik sustiprintų stigmą, kuria pažymėtos menstruacijos daugelyje šalių?
1947 m., netrukus po Antrojo pasaulinio karo, Japonija priėmė naujus įstatymus dėl darbo, taip pat ir nuostatą dėl laisvadienių per menstruacijas moterims. Įstatyme numatyta, kad moterys, patiriančios labai sunkias menstruacijas, gali pasinaudoti teise pasiimti laisvadienių.
Iš pradžių apie 26 proc. moterų kas mėnesį pasinaudodavo šia teise. Bet laikui bėgant vis mažiau moterų imdavo laisvas dienas. 2017 m. tik 0,9 proc. dirbančių moterų ėmė laisvų dienų per menstruacijas. Tas pats nutiko ir Pietų Korėjoje. 2013–2017 m. imančių laisvadienius per menstruacijas moterų sumažėjo nuo 23,6 proc. iki 19,7 proc.
Menstruacijų metu imamų laisvadienių populiarumas sumažėjo dėl įvairių priežasčių.
Visų pirma, įmonėms ne visada privaloma mokėti už tas laisvas dienas (o jas duoti privaloma). Būtent todėl dalis moterų negali sau leisti imti laisvadienių per menstruacijas.
Dėl to atsiranda pagrindas klasinei nelygybei – turtingos moterys gali sau leisti likti namuose, o žemesnės visuomenės klasės moterims nėra kitos išeities, tik dirbti, net jei blogai jaučiasi.
Kita priežastis, kodėl moterys neima laisvadienių per menstruacijas, – jos nė nežino apie tokią galimybę, dauguma kompanijų linkusios neafišuoti fakto, kad moterys turi teisę į laisvas dienas sunkiu mėnesio metu.
Kertinė priežastis, kodėl darbingo amžiaus moterys Japonijoje ir Pietų Korėjoje nesinaudoja teisę į laisvadienį, yra gėda – abiejose šalyse kalbėti apie menstruacijas yra tabu. Pasakyti savo vadovui, ypač vyrui, apie menstruacijas, būtų baisiai nesmagu, praktiškai nesuvokiama.
Galiausiai jokia moteris nenorėtų nusimauti kelnaičių, kad įrodytų jog turi teisę į laisvadienius.
Japonijoje apskritai yra gėda imti atostogų, laisvų dienų. Pavyzdžiui, besilaukiančios moterys raginamos išeiti iš darbo, o ne imti motinystės atostogas. Ką jau kalbėti apie laisvadienius per menstruacijas, jei net motinystės atostogos atrodo nesuvokiamas dalykas.
Vakarų šalyse nėra nuostatos dėl laisvadienių per menstruacijas, tačiau Japonija ir Pietų Korėja – toli gražu ne vienintelės valstybės, kuriose moterims egzistuoja tokia galimybė, ji yra ir dar trijose didelėse pasaulio šalyse – Indijoje, Kinijoje ir Indonezijoje.
Kinijoje tai įteisinta ne visose provincijose. Šansi, Anhujaus ir Hubėjaus provincijose moterys turi tokią galimybę, netrukus ši nuostata turi būti įtvirtinta ir Pekine. Norinčios pasinaudoti laisvadieniais moterys turės atnešti gydytojo pažymėjimą. Vis dėlto vietos aktyvistai abejoja, ar ši idėja nepasiklys biurokratijos džiunglėse.
Indonezijoje moterys turi teisę pasiimti dvi laisvas dienas per mėnesį. Dauguma praktiškai nesinaudoja šia galimybe, nes tektų patirti fizinę apžiūrą.
Feministės kelia argumentą, kad laisvadieniai per menstruacijas gali tik pakenkti moterims. Galimybė nedirbti menstruacijų metu gali sustiprinti nuostatą, kad moterys silpnesnės, o darbo srityje neprilygsta vyrams. Pagalvokite – darbdaviui gali atrodyti patogiau priimti į darbą vyrą, o ne moterį, kuri galbūt norės imti laisvadienius tam tikrų mėnesio dienų metu.
Mokami laisvadieniai bus darbdaviui nuostolingi. Tai nėra sveikintinas požiūris, vis dėlto daugelis darbdavių taip elgiasi – siekia kuo didesnio pelno ir skiria ne itin daug dėmesio darbuotojų gerovei ir sveikatai.
Be to, yra šalių, kuriose moterys per menstruacijas izoliuojamos. Pavyzdžiui, kai kuriuose Nepalo regionuose menstruacijų metu moterys ir merginos laikomos nešvariomis, o kad „nesuterštų kitų“ žmonių, laikinai atskiriamos nuo bendruomenės – menstruacijų dienoms turi apsigyventi specialiose trobelėse chhaupadi už kaimo ribų.
Neseniai pranešta, kad per pastaruosius 10 metų viename Nepalo regione mažiausiai 14 moterų mirė chhaupadi trobelėse nuo dehidratacijos, gyvačių įkandimų arba užduso nuo smalkių
O kai kuriose Užsachario Afrikos šalyse mergaitės raginamos neiti į mokyklą per menstruacijas, nes menstruacijos čia laikomos gėdingu dalyku. Dėl praleidžiamų pamokų mergaitės, paauglės prasčiau mokosi.
