Eksperto žodžiai – it smūgis į paširdžius
Simona pasakojo, kad po patirto vyro smurto kreipėsi į policiją. Šie ją nusiuntė pas teismo medicinos ekspertą, kuris įvertintų ir patvirtintų sumušimų žymes. Kai moteris atėjo apžiūrai, nustebo, kad ją atliks vyras, bet net neįsivaizdavo, kad viskas bus šitaip. „Tai buvo kokių 50-60 metų vyras. Vos į mane pažvelgęs, jis puolė pašaipiai komentuoti mano išvaizdą. Sakė, kaip čia tokia graži, prisidažiusi atėjau, kas nutiko. Po makiažu slėpiau mėlynes ant veido“, – pasakojo Simona.
Specialisto komentarai tęsėsi per visą apžiūrą. „Jis sakė, kokios gražios mano lūpos, kokia graži, sudaužyta nosis. Labiausiai nustebino, kai jis paklausė, kodėl aš savo vyrą mušu, kodėl čia apskritai atvažiavau“, – sakė pašnekovė. Anot jos, antrą kartą pas tokį medicinos ekspertą ji tikrai neitų, net jei reikėtų dėl teismo bylos. „Kartu buvo ir padėjėja, ji viską surašinėjo ir nekreipė dėmesio į jo pašaipius komentarus. Supratau, kad tai jam yra normalu. Jis net kitas merginas prie manęs pradėjo aptarinėti. Sakė, kad eina pas jį vis tos pačios. Aš labai blogai pasijutau. Apskritai ten važiuoti jau yra sunku, juk turi rodyti sumuštas savo kūno vietas, nusirengti. O jei dar komentuoja tavo išvaizdą... taip neturėtų būti. Aš ten pagalbos negavau. Tik išėjusi skambinau mamai papasakoti, kokie žmonės dirba. Jei man kas nors dar nutiktų, pas jį tikrai neičiau. Deja, pasirinkimo nėra. Mūsų mieste yra viena vieta, kur atliekama teismo medicinos ekspertizė. Buvau tikra, kad apžiūrinės moteris“, – pasakojo Simona.
Ji džiaugėsi bent tuo, kad jokių sumušimų nebuvo žemiau pilvo, todėl nereikėjo apnuoginti apatinės kūno dalies. „Jei būtų reikėję, abejoju, ar po tokių komentarų būčiau išdrįsusi tai padaryti“, – sakė pašnekovė. Po 10 min. trukusios apžiūros Simona išėjo iš kabineto be žado. „Buvo labai nemalonu. Jis juk apžiūri daug moterų, merginų, vadinasi, visos tą turi patirti. Pasakiau apie tai policijai, tyrėja žadėjo pasidomėti, bet kaip bus, tik laikas parodys“, – sakė moteris.
Apie problemas niekas nenori kalbėti
Psichologė Jūratė Mažonaitė Pocienė sakė, kad iš tiesų moterų, po patirto smurto, neturėtų apžiūrinėti vyras. „Tokie gydytojai turėtų labai jautriai priimti smurtą patyrusį asmenį, geriausiai, jei moteris apžiūri kita moteris. Reikia suprasti, kad nukentėjusioji turi nusirengti, o tą padaryti labai sunku. Sumušta moteris jau yra pažeista, pažeistos jos ribos. O jei dar ekspertas iš tavęs pasijuokia... nenuostabu, kad antrą kartą tokia moteris jau geriau pakentės ir niekur nesikreips“, – sakė specialistė.
Tokius komentarus, kokius išgirdo straipsnio herojė, psichologė vadina antriniu traumavimu.
„Smurtą patyręs žmogus yra pasimetęs, šoko būsenoje, todėl su juo reikia elgtis itin atsargiai. Stereotipiniai komentarai apie moters išvaizdą, kurie parodo, kad ji priimama kaip seksualinis objektas, šiuo atveju yra nederantys ir neetiški. O ta frazė, ką padarei vyrui, rodo, jog mūsų visuomenėje vis dar vyrauja požiūris, kad net jei patyrei smurtą, pati esi kalta – tu ne taip pasielgei. Apskritai toks klausimas neturėtų kilti, nes juo fokusą nuo nusikaltėlio permetame ant aukos. Tas pats būtų, jei pasakytume, ko ėjai tamsia gatve, jei nenorėjai būti užpulta“, – sakė psichologė.
Anot jos, deja, tai ne vienintelė problema, su kuria susiduria smurtą patyrusios moterys. „Kita bėda, kad jei moteris kviečia policiją, ji tarsi šaukiasi pagalbos, bet galiausiai vis tiek pati nukenčia. Vyras ją ima kaltinti už institucijų sukėlimą ant kojų, bet, deja, tos institucijos „užpuola“ ne vyrą, o moterį. Pradeda klausinėti, tai ko su tokiu gyveni, nurodinėti, ką toliau daryti ir ko nedaryti. Vyras tarsi lieka nuošalyje. Be to, nė viena institucija nepastebi, kad smurtautojas, net ir atskirtas nuo šeimos, ima keršyti, pasitelkdamas tas pačias institucijas. Jis seka moterį, žiūri, kur ji išeina, gal vaiką paliko vieną, rašo skundus vaiko teisėms, skambina į policiją. Tai tų problemų yra labai daug, bet apie jas niekas nenori garsiai kalbėti“, – sakė specialistė.
Ji viliasi, kad viešumas ir kalbėjimas apie tai padės pagerinti situaciją, bet tam reikia keisti ir visuomenės požiūrį į smurtą.
