Vyrai ir moterys skirtingai vertina vienas kito plaukuotumą: kūno vietos, kuriose nenuskusti plaukeliai pripažinti nepatraukliausi

Žmogaus kūne yra 500 milijonai plaukų folikulų ir nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad plaukai nėra naudingi, tiesa yra kitokia. Plaukai padeda reguliuoti kūno temperatūrą, todėl žmonėms būna šilčiau šaltesnio klimato sąlygomis. Be to, jie padeda apsaugoti kūną nuo išorinių veiksnių, tokių kaip nešvarumai. Bet jei kūno plaukai yra natūralūs ir naudingi, kodėl moterys skiria tiek daug laiko ir pinigų juos šalindamos?

Viskas vardan grožio?

Moterų kūno plaukų šalinimo praktika nėra naujiena. Tokią procedūra galima atsekti dar senovės Romoje ir Egipte.

Kaip rašoma tinklalapyje womensmuseum.wordpress.com, kai kurie pirmieji skustuvai, pagaminti iš vario, buvo naudojami Egipte ir Indijoje maždaug 3000 m. pr. m. e. Egipto moterys skuto galvos plaukus ir gaktos. Aukštesnės klasės romėnų moterys šeštajame amžiuje prieš mūsų erą naudojo pincetus ir pemzą, kad pašalintų plaukelius, o Kleopatros laikų egiptietės naudojo cukraus mišinį depiliacijai.

Spėjama, kad šiuolaikinę plaukų šalinimo erą galėjo paskatinti Charlse'o Darwin'o išpopuliarinta natūralios atrankos teorija. Anot jos, homo sapiens turi mažiau kūno plaukų nei jo pirmtakai, nes mažiau plaukuotos rūšys buvo seksualiai patrauklesnės. Kūno plaukai tapo konkurencinės atrankos klausimu. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje aukštesnės ir vidurinės klasės baltos Amerikos moterys odą be plaukų siejo su pageidaujamu moteriškumu.

Vis dėlto ne viską lėmė tik seksualumo supratimas. Plaukų šalinimas buvo skatinamas trijų skirtingų pramonės šakų: moterų mados pramonės, vyrų plaukų šalinimo pramonės ir moterų žurnalų pramonės. Visos jos pripažino naują moterų, kaip vartotojų, vaidmenį ir siekė iš to pasipelnyti. Trumpėjo sijonai, palaidinių rankovės, kas ir vertė moteris skustis pažastis ir kojas.