Internetas mums padovanojo daug galimybių – nuotolinį mokymąsi, bendravimą, naujas pažintis, verslą ir kt. Techninis progresas pateikė mums ir daugiau informacijos, kuria kartais norisi naudotis ne pagal paskirtį, kaip antai, šnipinėti buvusį partnerį, rašo marieclaire.ru.

Pasak psichologų, dauguma šnipinėjimu socialiniuose tinkluose užsiimančių žmonių suvokia, kad netinkamai elgiasi, tačiau nepajėgia sustoti – jiems jau atsiradusi tam tikra priklausomybė, kuri trukdo įveikti žalingą įprotį. Netgi faktas, kad šnipinėjimas trukdo gyventi, eiti pirmyn, atima laiko, jėgų ir galimybių, nesumažina noro sužinoti, kas vyksta buvusio partnerio gyvenime. Būtent dėl šito kenksmingo įpročio moterys dažnai kreipiasi į psichologą; internetinis šnipinėjimas įtraukia ir nepaleidžia, tačiau stiprėja slegiantis vienišumo pojūtis ir savo nereikalingumo suvokimas.

Kodėl mus traukia sekti buvusius partnerius?

Socialinių tinklų stebėsena – šiais laikais stipriai išplitusi problema. Statistiniais duomenimis, daugiau nei 60 proc. pilnamečių žmonių internete šnipinėja buvusius partnerius įvairiose socialinėse platformose. Psichologai seniai atkreipė dėmesį, kad socialiniai tinklai tarsi sukurti tam, kad suteiktų žmonėms daugiau pagrindo nesveikai konkurencijai, pavydui ir kitokioms neigiamoms emocijoms stiprėti. Buvusiojo šnipinėjimas – tarsi rūkymas: atrodo, kad padėtis valdoma, bet kurią akimirką bus galima liautis tai darius. Dar atrodo, kad niekas nežino apie tavo žalingą įprotį. Bet kuo ilgiau tęsiasi šnipinėjimo žaidimas, tuo sudėtingiau sustoti.

Sava paskyra tampa reikalinga ne dalintis savo informacija ar nuotraukomis, o tik priemone prieiti prie buvusiojo, jo artimųjų, žmonos, vaikų. Šnipinėtojos įžvelgia faktus, kuria spėliones, idėjas, apsvarsto slaptus ėjimus, buvusiojo galimas mintis, ieško užuominų, kad netgi naujoje šeimoje, jau susilaukus vaikų, jam stipriai trūksta jūsų. Sekimas socialiniuose tinkluose sukuria realaus bendravimo iliuziją, užpildo praktiškai kiekvieno vienišo žmogaus viduje esančią tuštumą ir nepasitenkinimą savu gyvenimu.

Liūdniausias aspektas – kad sekimas internete daro žmogų dar vienišesnį, jis jaučia vidinę tuštumą, apatiją sau ir tam, kas su juo vyksta. Jam atrodo, kad realybė yra ten – jo / jos paskyroje. Eikvojama energija, ji skiriama ne tam, kam reikia, taigi, internetinis šnipinėjimas atima jėgas, nebelieka norų. Kuo visa tai baigiasi? Depresija, vizitais pas psichologą, antidepresantais, kartais prireikia netgi psichiatro.

Vienintelis būdas išsigydyti savarankiškai – griežtai uždrausti sau lankytis buvusio partnerio paskyroje ir užsiimti kažkuo naudingesniu. O dar geriau, jei apskritai ištrinsite savo paskyrą – taip užkirsite kelią bet kokiam „atkryčiui“. Tačiau tam prireiks stiprios valios, nes tai prilygsta kovai su priklausomybe. Žmogui gali kilti noras atkurti savo paskyrą, susikurti netikrą anketą ir vėl pradėti sekti svetimą gyvenimą. Tokiu atveju, jei nepasitikite savo valios stiprybe, vertėtų kreiptis į specialistą, kuris padės profesionaliai pažvelgti į šią bėdą ir ją išspręsti. Tačiau nebijokite iš pradžių pabandyti pataisyti padėtį savarankiškai – tai gali būti puikus pirmasis žingsnis naujo gyvenimo, kuriame nėra vietos pašalinių asmenų šnipinėjimui, link.