– Dėl kokių priežasčių atsisakei mėsos?

– Tai pribrendo natūraliai, vyko labai įsiklausant į save. Be abejo, turėjau tokius „dievukus“, kurie man labai patiko, pavyzdžiui, Thom Yorke iš „Radiohead“ arba Chris Martin iš „Coldplay“, jie buvo vegetarai. Aš pagalvojau, kodėl gi nepabandžius. O pabandžius man tai labai patiko, „prilipo“ ir nebesigręžiojau atgal.

– Kokia buvo pati pradžia ir didžiausi iššūkiai? Juk tai nebuvo tik atsisakymas mėsos.

– Atrodo, kad tai buvo labai seniai ir net neatsimenu, kaip viskas vyko. Bet pradžioje įvyko atsisakymas tokių žalingų įpročių kaip rūkymas. Vėliau pagalvojau, kaip gyvenčiau atsisakęs alkoholio. Mane tai visada žavėjo ir atrodė, kad tokie žmonės galbūt yra šiek tiek „ufonautai“, bet man jie atrodė kažkuo patrauklūs. Aš pagalvojau, kad reikėtų pabandyti. Pabandžiau, man patiko tas jausmas, kai grįžti tarsi į paauglystę. Kai važiuoji kalnu su dviračiu ir tiesiog džiaugiesi, kad tu važiuoji. Nereikia papildomų dalykų, kad jaustumeisi gerai ir pakiliai. Ir ta amplitudė – laimė ir nelaimė – susiaurėja iki pastovaus „faino“ būvio. Manau, tai labiausiai mane inspiravo. Gal neapeliuokime, kad aš toks empatiškas ar man labai gaila gyvūnėlių ir pan. Man atrodo, aš nebuvau empatiškas, aš tikriausiai labiau buvau apie save, kad aš geriau jausčiausi ir tik vėliau atsirado matymas, kad tai yra sinerginiai dalykai, kurie veikia kartu. Man visada atrodė, kad tai yra teisinga. Tiesiog, kodėl gi ne? Ir dabar aš net nežinau ar gali būt kitaip, aš savęs kitokio neįsivaizduoju. Bet tuo pačiu aš nesakau, kad niekada nepasikeisiu. Gal ateis tokia diena, kad sugalvosiu suvalgyti „burgerį“.

– Kas yra tos „miško maudynės“ ir kaip atrodo pasninkas nuo technologijų? Kiek laiko reikia tai daryti, kad vėliau grįžtume į sveiką gyvenimą?

– „Miško maudynės“ tai yra mano neseniai atrastas dalykas. Japonai šį terminą atrado labai seniai, jau keli dešimtmečiai. Jie padarė gana nuodugnius tyrimus. Tai filosofija, kuri skatina žmones ilgiau būti miške, gamtoje. Ką tikriausiai per karantiną daugelis galėjo padaryti. Tai metodas, kai žmogus atsijungia nuo visų technologijų, nuo darbų, nuo visko. Ir praleidžia bent 2 valandas savaitėje gamtos prieglobstyje. Idealiu atveju vienas arba su šeima, artimaisiais, bet atsisakant technologijų ir užmezgant santykį su gamta. Jei praleidžia bent 2 val., pojūtis jaučiamas visą savaitę. Yra visokių niuansų, kaip galima pajungti visus mūsų 5 pojūčius su gamta. Pavyzdžiui, pavaikščioti basomis, bet aš manau, kad kartais tiesiog užtenka nuvažiuoti į mišką, išjungti telefonus, kompiuterius arba juos palikti namuose ir 2 valandas tiesiog pabūti kaip „bulvė“. Nieko daug daryti nereikia ir visa tai bus pati geriausia meditacija, ir pats geriausias poilsis, pabuvimas su savimi. Ką mes darome itin retai šiais laikais.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (31)