V. Kurpienė sako, kad dabar itin populiaru kalbėti apie mitybą, o jei prieš dešimtmetį knygynuose buvo galima rasti vos vieną kitą mitybos teorijų knygą, dabar jų puikuojasi pilnos lentynos. Žmonės domisi naujomis dietomis, mitybos taisyklėmis ir mielai išbando tai, kas nauja, tačiau ar visada tai sveika ir ar nepakenksime sau eksperimentuodami?

„Pati mitybos srityje dirbu 11 metų ir stebiu visą šį pokytį. Prieš kelis dešimtmečius žmonės retai sau užduodavo klausimą, ką ir kada valgyti. Ypač sovietmečiu ar prasidėjus nepriklausomybei maisto produktų pasirinkimas parduotuvėse buvo skurdus – ne toks, kokį turime šiandien.

Dabar maistas yra bene visur. Net elektronikos prekių parduotuvėse ar spaudos kioskuose jo rasite. Maistas mus supa visur ir net pastebimas jo perteklius. Pasikeitė galimybės ir pats prieinamumas“, – pastebi V. Kurpienė.

Specialistė sako, kad anksčiau nebuvo keliama ir užkandžiavimo problema. Kai maistas nebuvo taip lengvai prieinamas, apie persivalgymą ar netinkamą mitybą taip pat kalbėta retai.

„Mūsų gyvenimuose keitėsi daug aspektų: gyvenimo greitis, įtampa, prieinamumas. Prieš kelis dešimtmečius žmonės darbą baigdavo gana anksti, o dabar dirbti daug ir ilgai, ypač didžiuosiuose miestuose, yra laikoma norma. Besikeičiant gyvenimo tempui, keičiasi ir mitybos įpročiai. Tačiau pastebima, kad atsirado ir gana daug prieštaringos informacijos, neaiškumų.

Kol viena nuomonė teigia, kad angliavandeniai yra gerai, kita aiškina, kad tai yra blogai. Tuo pačiu vienur teigiama, kad valgyti mėsą nėra sveika, o kitur aiškinama, kad reikia jos valgyti kuo daugiau. Tuomet tampa nebeaišku, ką daryti ir ką valgyti. Tokiu atveju žmonės imasi kraštutinių priemonių, pradeda riboti mitybą, nors, atsižvelgiant į sveikatos būklę, to daryti visiškai nereikėtų. Kiti tuo tarpu mano, kad sveika mityba yra pernelyg sudėtinga ir nieko nekeičia. Tokia informacija priverčia bijoti“, – atviravo laidos „Sveika lėkštė su Vaida Kurpiene” vedėja.

Pasiteiravus, ar verta tuomet tikėti taip dažnai socialiniuose tinkluose matomomis sėkmės istorijomis, kai žmonės bene be jokių pastangų ar vien tik atsisakius bulvių, duonos, kitų maisto produktų, atsikrato daugybės kilogramų, V. Kurpienė buvo skeptiška.

„Jų tikrai daug, bet dažnai jos būna ir klaidinančios. Būna, kad žmogus, pavyzdžiui, atsisakė mėsos ir neva tuomet pasitaisė jo sveikata, atsikrato antsvorio. Tačiau profesionalui pradėjus klausinėti apie tokią dietą, paaiškėja, kad iki tol buvo valgoma ne tik mėsa, tačiau ir sumuštiniai, miltai, greitas maistas bei dideliais kiekiais naudojami riebūs padažai.

Pradėjus valgyti daug daržovių, atsirado sąmoningumas rinktis produktus, nevartoti cukraus. Žmonės neretai akcentuoja vieną faktorių ir jiems patiems atrodo, kad būtent jis yra lemiantis, nors iš tiesų būna kitaip. Tam, kad suprasti, kaip reikėtų maitintis, reikia arba daug žinoti, arba kreiptis į specialistus, kurie turi išsilavinimą šioje srityje. Tiesa, kai kurie žmonės intuityviai jaučia, kas jiems tinka ir puikiai tvarkosi patys. Taigi, kiekvienas gali rasti sau tinkamiausią kelią“, – sakė „Delfi TV“ laidos vedėja.

„Delfi TV“ eteryje laidą „Sveika lėkštė su Vaida Kurpiene” galite matyti kiekvieną šeštadienį 11:00 val. „Delfi TV” – nemokamas televizijos kanalas pasiekiamas visiems Lietuvos gyventojams. Nerandi? Kreipkis į savo televizijos tiekėją arba įjunk kanalų skenavimą savo televizoriuje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (5)