Atlikėja Dileta Meškaitė-Kiselienė pasidalys patarimais, kaip švęsti Velykas ir kokiomis veiklomis ji užsiima su savo šeima. Taip pat atskleis, kaip nudažyti kiaušinius, kad jie būtų tikra stalo pažiba.

Tautodailininkė Laisvė Ašmonaitienė papasakos, kaip atskirti, kuriuos kiaušinius galima dekoruoti, o kokius verčiau atidėti į šoną. Ir kaip paruošti kiaušinius dažyti.

– Kaip atsirinkti tinkamus marginti kiaušinius?

Laisvė: kai parsinešate kiaušinius iš parduotuvės ir ruošiatės juos marginti, reikėtų pirmiau pamerkti į drungną vandenį ir palaikyti keletą minučių. Labai greitai paviršius parodys, kas su tuo kiaušiniu bus toliau. Ar jis skils, ar duš, o gal jau yra skilęs. Vanduo puikiai parodo tai, ko negalime matyti plika akimi, – skilimo liniją, praretėjusį lukštą. Tokius atidėkite kitoms reikmėms, nes per skilusį lukštą dažai skverbsis vidun ir nudažys patį kiaušinį.

– O ką daryti atsirinkus kiaušinius?

Laisvė: ištraukus tinkamus kiaušinius iš vandens reikia nuo lukštų pašalinti riebalus. Nesvarbu, kad jie gražiai ir švariai atrodo, bet turi riebalinį sluoksnį, kurį reikia nuvalyti. Jei norite valyti ekologiškai, naudokite sodą, jei nesirūpinate dėl ekologiškumo, tinka ir paprasčiausia riebalų šalinimo priemonė ar indų ploviklis. Kartu nušveisite ir antspauduką ant kiaušinio lukšto. Ir tik tada galima kiaušinį virti. Įdėti reikėtų ne į karštą vandenį, virti lėtai šiek tiek didinant temperatūrą. Kiek laiko virti, nelygu, kokius kiaušinius mėgstate; mūsų šeima mėgsta minkštus, todėl man labai svarbu, kad nepervirčiau. Išvirus su puodu reikia pakišti po šaltu vandeniu. Dar šiltus kiaušinius sudėti ant popierinio ar kitokio rankšluosčio ir leisti jiems patiems nudžiūti, netrinti ir nešluostyti. Kai kiaušiniai atvėsta iki kambario temperatūros, tada galima vaškuoti. Švelniai šiltus kiaušinius labai patogu padengti vašku, gražiai atrodo. Vaškuoti reikia natūraliu bičių vašku be parafino norimu raštu.

– Ar tikėjotės, kad taip ilgai užtruks tas karantinas?

Dileta: aišku, tikėjausi, kad kuo greičiau mes „atlaisvėsim“, galėsim susitikti ir švęsti šventes kartu. Bet tikiesi vieno, išeina kitas. Ką jau padarysi, taip jau yra ir reikia džiaugtis mažais dalykais. Smagiai praleisti laiką dviese. Be to, mano mama yra labai gera švenčių organizatorė, jei naudojame „Zoom“ ar „Messengerio“ programėlę. Viskas išeina labai natūraliai, kai esi seniai nematęs ir pasiilgęs žmogaus. Gali pabendrauti, pasidžiaugti, mes net „Aliasą“ žaidėm taip, man labai patinka detektyviniai galvosūkiai, juos, manau, irgi galima kartu žaisti. Ir šiaip daug kitų įvairiausių žaidimų.

– Kaip ruošiatės Velykoms? Perkate dažus prekybos centruose ar turit autentiškų marginimo būdų?

Dileta: labai mėgstu ruoštis pati. Man tai – lyg meditacija. Aš įlendu į virtuvę ir galiu ten išbūti valandų valandas. Vienas iš paprastesnių būdų, bet labai gražu – dažyti kiaušinius raudonajame vyne. Kažkada šį būdą parodė uošvis. Reikia nusipirkti pusiau saldaus raudonojo vyno – paties paprasčiausio, pigiausio, nesvarbu. Pasiruošti kiaušinius (dabar žinosiu, kaip tinkamai plauti, pasirodo, dariau klaidų [šypsosi – aut. past.]). Į puodą supilti vyną, sudėti kiaušinius ir virti apie 10 minučių ant mažos kaitros, tada palikti per naktį pastovėti. Kiaušiniai turi būti visiškai apsemti. Mano senelis sakydavo: „Dileta, kiaušiniai gal ir gražūs, bet tokį gerą daiktą sugadint...“ [Juokiasi – aut. past.]. Ir iš ryto atsargiai juos ištraukti, padėti ant popierinio rankšluosčio, svarbiausia – nešluostyti, o leisti natūraliai išdžiūti. Išdžiūvę pasidengs gražiu kristalu.