– Kas jus verčia nuolat kažko siekti mokslo srityje?

– Čia yra net keletas dalykų. Viena, kad tai yra tikrai naudinga. Realiame gyvenime, jei tu įgyji kažkokių įgūdžių, net jei tai tik hobis, vieną dieną jis gali tapti verslu ar pridėtine veikla. Pažiūrėkit, kas susidomėjo pinimu ar audimu atsidarė savo manufaktūrėlę ir jau audžia tas juostas pagal užsakymus. Ar išmokę groti ar deklamuoti, gali kažkokius pasirodymus rengti. Man kažkada fotografija irgi buvo vien tik hobis. Aš daug domėjausi, tyrinėjau, mokiausi. Ir pradėjau rengti savo parodas, išleidau vieną, kitą knygą. „Neregėta Lietuva“ tapo tikru sprogimu ir viena populiariausių knygų Lietuvoje. Tai puikus pavyzdys, kai tavo pomėgis, atliekamas su didele aistra, kuris nėra tavo pagrindinė veikla, gali nuskristi į labai plačias erdves.

– Ar pritarsit, kad mokslas kartais nėra labai maloni veikla? Ir kartais tenka sau „spirti į sėdimąją“?

– Ne veltui sakoma, kad mokslo šaknys karčios. Tas posakis atsirado iš tikros žmonių patirties. Kartais atrodo, kad jau šitiek laiko mokiausi, pažiūri į sąrašą, kurį darei prieš du mėnesius, ir supranti, kad pirmą kartą matai šitus žodžius. Kartais ir verkt norisi, bet žinot, aš manau, kad yra geras nusiteikimas, kad jei nepavyko iš 50 karto, reikia daryt 51 kartą. Juk niekas tavęs nesušaudys, kad dabar kažko neprisimeni. Ypač mums, suaugusiems, kuriems jau nėra to spaudimo kaip mokinukams ar studentams, kuriems yra privaloma ir jie turi atsiskaitinėti. O mes tai darome be griežtų terminų ar spaudimo. Kai mokausi sau, juk tai yra didelis malonumas, nesvarbu, kad pastringi. Pailsi, pamiegi ir darai tai toliau.

– Kaip manote ar šiais laikais diplomas garantuoja gerą ateitį?

– Ne, niekas šiais laikas nieko negarantuoja. Na, gal nebent draudimas kažką garantuoja (šypsosi). Ir tai nevisada garantuoja, nes draudimo bendrovė gali bankrutuoti. Aš laikausi tokios nuomonės, kad kai žmonės taip pateikia pavyzdį, moksliškai tai vadinama N=1. Imtis yra labai maža. Paima, kokį nors garaže sukurtą milijardinį verslą iš Amerikos ir sako, kad jis iš aukštosios mokyklos iškrito, bet vistiek užsidirbo milijardus. Tai gal tada visi iškriskim ir garaže kurkim tuos milijardus? Bet taip nedaroma. Mano močiutė prieš savaitę atšventė 100 metų, kad ir kaip man smagu tai pasakyti, bet skaudu, nes ji rūko. Ir ką dabar reikėtų sakyt, kad norint sulaukti tiek metų reiktų rūkyti (juokiasi)? Mums reikia visada žiūrėti į dideles mases duomenų ir statistikas, kurios rodo, kad norint tapti geru finansininku reikia išmanyti finansus ir įgyti universitetinį išsilavinimą. Norint būti vertėju, reikia išmokti tą kalbą. Ir nieko nepadarysi, tas formalus ir sausas išsilavinimas yra būtinas.