– Ar gali moteris pasiruošti, kaip būti mama? Ir kaip visuomenė reaguoja į tas moteris, kurios nenori būti mamomis ir į tuos vyrus, kurie nenori būti tėčiais?
– Aš džiaugiuosi, kad dabar žmonės reaguoja laisviau ir tolerantiškiau, nes atsiranda vis daugiau žmonių, kurie drąsiai apie tai kalba. Aš buvau viena pirmųjų, kuri pradėjau kalbėti, kad neplanuoju būti mama, ir sulaukdavau tikrai labai didelio pasmerkimo. Dabar džiaugiuosi būdama mama ir manau, kad tai geriausia, kas atsitiko mano gyvenime, bet esu tikra, kad jeigu nebūčiau mama, mano gyvenimas taip pat būtų įdomus ir prasmingas. Turėčiau galimybes kitaip save įsiprasminti. Pastebėjau, kad daugiausia tokios netolerantiškos ir nesolidarios yra būtent moterys. Nežinau, kodėl taip yra. Man tai nesuprantama, nes manau, kad moterys kaip tik turėtume viena kitą palaikyti ir būti solidarios kiekviename mūsų gyvenimo pasirinkime. Dabar būdama dviejų mergaičių mama galiu pasakyti, kad buvimas mama tavęs jokiu būdu nepadaro kažkuo geresne ar reikšmingesne už kitas moteris. Ir nesvarbu ar pagimdome vaiką anksčiau ar vėliau, nuo to mes netampame nei geresnės, nei blogesnės.
– Kaip pasikeitė gyvenimas turint du vaikus? Darbai, namai, motinystė, pametinukės?
– Bandžiau gyventi gyvenimą taip pat, tokiu pačiu ritmu. Ir aš dar turiu trečią vaiką, tai mano įmonė. Jai jau 10 metų. Negalėjau visko mesti ir išeiti motinystės atostogų. Būdama antrame nėštume, žinodama savo klientų baimes, aš visą nėštumą slėpiau, kad laukiuosi. Nes susidūriau su tokia situacija, kad mūsų versle yra bijoma nėščių moterų. Ir jei pasakysi, kad laukiesi, tu rizikuoji prarasti užsakymus. Bet pagimdžiusi – tiek pirmą, tiek antrą vaiką – aš jau po 5 dienų dalyvavau renginiuose. Mano tempas nesumažėjo, tiesiog prisidėjo vaikai ir darbas iš namų. Aš realiai gyvenau taip, kaip dabar žmonės gyvena per karantiną: su vaikais ir darbais vienu metu.
– Kokius 3 ar 4 patarimus galėtumėte duoti moterims, kurios nenori gyvent pagal kitų žmonių primetamas normas?
– Tiesiog negyvenkite taip. Svarbiausia yra gyventi taip, kaip tu nori. Svarbu žinoti, kad tai tavo gyvenimas ir tik tu jį gyvensi. Galiu pasakyti, kad aš be galo džiaugiuosi susiklosčiusia situacija, kad esu vyresnė mama. Nes nejaučiu, kad gyvenimas eitų pro šalį būnant su savo vaikais. Aš jau prisikeliavau, prisidirbau, prisižiūrėjau pasaulio, parodų, žmonių, vakarėlių ir dabar jaučiuosi savo vietoje. Svarbu negyventi pagal visuomenės spaudimą, svarbu sustoti ir pagalvoti, ko tu nori? Niekas už tave nepasakys, kaip iš tikrųjų turi būti. Džiaugiuosi, kad į Lietuvą ateina ta Vakarų realybė, kai moterys nebėra nurašomos 40 metų. Žiūrėkite, ką darė mūsų mamos būdamos 40-ies, jos jau išleisdavo savo vaikus į mokslus ir likdavo tuščiuose namuose. Būdavo dar jaunos, žavios moterys, bet namuose pajausdavo tuštumą. Man yra 40 ir aš tikrai neturiu kada jausti tuštumos, nes turiu tiek daug reikalų su savo mažais vaikais, kad net nepagalvoju, kiek man metų, ir kad yra per vėlu. Aš tiesiog tam neturiu laiko. Tai linkiu gyventi taip, kad neliktų laiko savęs griaužti.
