Sapnuojame tik tai, ką esame matę
Galime būti kad ir šimtu procentų įsitikinę, jog sapne išniręs veidas mums visiškai nepažįstamas. Deja, yra kitaip. Nors skamba neįtikėtinai, sapnuose regime tik tai, kas mums jau žinoma – matyta realybėje. Tik pagalvokite, su kokiu skaičiumi žmonių kas dieną prasilenkiame, o juk kiekvienas pamatytas veidas palieka pėdsaką mūsų pasąmonėje. Nors atrodo, kad visą „nereikalingą“ informaciją labai greitai pamirštame, sapnuojant smegenys gali ir vėl mums ją pateikti, rašoma portale marieclaire.ru.
Sapnuoja ir aklieji
Tie, kurie apanka jau po gimimo, sapnuodami gali regėti paveikslėlius iš „prabėgusio gyvenimo“, o žmonių, kurie gimsta akli, sapnuose gausu garsų, kvapų ir lytėjimo pojūčių.
Sapnai užkerta kelią neurozei
Sapnai – mūsų troškimų – tiek suvoktų, tiek glūdinčių pasąmonėje – atspindžiai. Dar sapnai apsaugo mūsų psichiką. Palyginti neseniai psichologų komanda atliko tai patvirtinusį eksperimentą. Grupei savanorių buvo leista miegoti po aštuonias valandas per parą, bet prasidėjus sapno fazei jie būdavo pažadinami. Neilgai trukus tyrimo dalyviai ėmė regėti haliucinacijas tada, kai nemiegodavo, nei iš šio, nei iš to imdavo nervintis, tapo agresyvūs.
Pasitelkus sapnus, įmanoma diagnozuoti psichinius sutrikimus
Prieš keletą metų populiariame žurnale „Neurology“ buvo pateiktą įrodymų, kad pirmuosius tokių psichinių nukrypimų kaip Parkinsono liga ir šizofrenija požymius galima aptikti sapnuose ir šitai padaryti pavyksta gerokai iki realaus ligų simptomų pasireiškimo. Dalykas tas, kad šiomis ligomis, kurių priežastys – neurodegeneratyviniai sutrikimai, sergantys žmonės nuolatos sapnuoja košmarus, kuriuose gausų riksmų, smūgių, raudų ir dejonių.
