Savo įžvalgomis apie izoliacijos įtaką psichinei sveikatai ir kokios ligos tampa vis dažnesnės pasidalins psichologė Elžbieta Malūnavičienė.

– Kiek laiko esi Turkijoje? Ir ką ten veiki? Galbūt darbo reikalais ar atostogauji?

Mantas: Taip, atostogauju. Kai tik išgirdau važiuojant iš Kauno į Klaipėdą autobusu per radiją, kad vyriausybė sugriežtina karantiną, įsijungau „skyscanerį“ (bilietų paieškos platformą) ir pradėjau ieškoti, kur išvykti ir palikti tą skęstantį laivą. Ieškojau, kur galima pabėgt, kur geresnė situacija ir atradau Turkiją. O čia esu nuo gruodžio 20 dienos.

– Mantai tu toks „atsipūtęs“. Ar tikrai nieko nebijai keliaudamas?

Mantas: aš pats dar nesu persirgęs, bent taip manau, nes nesu dar turėjęs antikūnų testo. Nežinau, manau būtų baisiau bjoti ir nieko nedaryti, nei rizikuoti. Kolkas viskas ramu, galbūt tikrai per daug „atsipūtęs“ esu.

– Yra planas grįžti į Lietuvą? Ar grįši tik tada, kai Lietuva išeis iš karantino ir galėsim laisvai judėti?

Mantas: Šiuo momentu stebiu, kas vyksta Lietuvoje ir pagal tai viską planuoju. Laukiu, kada galėsiu grįžti prie darbų, planavimų, kada galės susirinkti bent 10–20 žmonių kompanija ir nebus draudžiami filmavimai, nes tai pagrindinis mano pajamų šaltinis. Manau, kad dar mėnesį tikrai pakeliausiu, nes tikriausiai niekas labai nepasikeis. Ką tik nusipirkau bilietus į Čikagą. „Fainai“ yra tai, kad ši pandemija leidžia spontaniškai planuoti keliones, nes niekada anksčiau nebūdavo, kad perku bilietą tik į vieną pusę ir toliau žiūriu, kas bus. Taip buvo rudenį su Meksika, kai pirkau bilietą tik į vieną pusę, pusei mėnesio, grįžau po pusantro mėnesio iš Amerikos, taip netikėtai, taip pat buvo su Turkija, galvojau, kad pakeliausiu pora savaičių ir nežinojau, kas bus po to, tai dabar nusipirkau bilietus į Ameriką. Po to bus matyt vėl. Mane tai žavi ir manau, kad ateity išliks ta tendencija, kad žmonės mažiau planuos iš anksto, daugiau paskutinę minutę ar nuo savaitės iki 4 savaičių prieš skrydį. Skrydžius „bookins“ likus dienai ar net tą pačią dieną, kaip darau ir aš. Man visai patinka toks keliavimo būdas.

– Kokią įtaką izoliacija padarė mūsų visų psichinei sveikatai?

Elžbieta: Deja, pandemija padarė neigiamą įtaką ir tą jau atskleidžia tyrimai, kurie buvo atlikti po pirmos pandemijos bangos. Atsiranda daugiau nerimo, depresijos, adaptacijos sunkumų, kartais išsivysto ir potrauminio streso sindromas, tai galbūt labiau siejama su artimųjų netektimis. Socialinė izoliacija yra pavojinga ir neigiamai paveikia mus, nes netenkame daug mums įprastų veiklų. Nekartą esu susidūrusi su žmonių liūdesiu, nusivylimu, žmonės planuodavo keliones, važiuodavo atostogauti, o dabar to neteko. Atsiranda daugiau vienišumo jausmo, ypatingai tiems žmonėms, kurie gyvena vieni. Tos pasekmės yra neigiamos, tačiau pastebima, kad tos tendencijos linkusios augti.