Paprasčiausios fizinės užduotys tapo sunkiai įveikiamos

Sausio pradžioje „Rimi“ pakvietė dalintis savo sveikos gyvensenos istorijomis, įkvėpti kitus ir dalyvauti konkurse „Rinkis sveikiau“, kurio nugalėtojais tapo net 12 savo įpročius pakeitusių žmonių, rašoma pranešime spaudai. Tarp ryškiausių istorijų – I. Rutavičiūtės sveikatingumo kelias, prasidėjęs nuo gilių apmąstymų apie savo ateitį.

Ieva pasakoja, kad beveik visada buvo apkūni, bet niekada nejautė su tuo susijusių sveikatos problemų. Emociškai moteris taip pat jautėsi puikiai, buvo susitaikiusi su savo kūnu ir priėmė jį tokį, koks yra. Vėliau atsiradusios metų žymės ant veido Ievai tapo priminimu, kad lengvesnei senatvei reikia pradėti ruoštis iš anksto.

„Dabar, kai prisimenu tuometinę ir lyginu su dabartine savimi, matau, kad negalėdavau greitai eiti, sparčiau lipti laiptais, nuolat trūko energijos, tingėjau daryti net paprasčiausius dalykus. Kai tavo fizinė savijauta prastėja metų metus, net nepajauti, jog kažkas negerai. Supratau, kad turiu pradėti gyventi sveikiau, jei noriu šituos procesus bent kažkiek sulėtinti“, – pasakoja I. Rutavičiūtė.

Nors jaunystėje bandė laikytis griežtos dietos, po kurios pavyko numesti svorio, vėliau jis Ievai sugrįžo su kaupu: „Tada atrodė, kad tokiu būdu išspręsiu visą eilę menamų problemų: susirasiu daug draugų, gražiai apsirengsiu, viskas puikiai seksis, gerai leisiu laiką. Deja, sumažėjęs svoris nors ir džiugino aplinkinius, bet niekaip neišsprendė visų tų problemų, kurias tikėjausi išspręsti. Be to, drastiškas kalorijų ribojimas sukūrė ir keletą naujų bėdų: nuolat šalo kojos ir rankos, kartais neturėjau energijos net atsikelti iš lovos, kamavo prasta nuotaika.“

Pokyčiai vyko po truputį

Ieva prisimena, kad sprendimas imtis pokyčių neatėjo pernakt. Susidėjo kelios smulkmenos, kurios vedė moterį prie suvokimo, jog reikia kažką keisti – ji sako supratusi, kad kūnas, kuriame gyvena, yra laikinas ir tik nuo jos priklauso, kiek ilgai ir kokios būklės jį turės. Nemažai prisidėjo ir tai, kad informacija apie sveiką gyvenimo būdą dabar nesunkiai prieinama.

Ieva po

„Keisti mitybos įpročius pradėjau pavasarį, kai daug šviežių, ką tik skintų daržo gėrybių. Didelių lūkesčių neturėjau, nes mano tikslu nebuvo mažesnis svoris ar dailesnė figūra, tiesiog norėjau sveikiau maitintis, bet jau rudenį pastebėjau, kad žieminiai drabužiai tapo laisvoki. Aplinkinių komentarai dėl pagerėjusios išvaizdos motyvavo nesustoti“, – pasakoja I. Rutavičiūtė.

Anot jos, svarbiausia, kad išorinio grožio būtų siekiama nežalojant savęs. Nors dietos duoda greitesnį rezultatą, jis neretai būna trumpalaikis, o kantriai išsiugdyti sveikos mitybos įpročiai lieka visam gyvenimui: „Drastiški pokyčiai sukels tik nereikalingo streso, norėsis kuo greičiau grįžti prie senų įpročių, tad nesiūlau visko pradėti iš karto. Svarbu suprasti, kad sveika mityba nėra dieta, kurios pasilaikysite tris mėnesius, ji lydės jus visą likusį gyvenimą.“

Valgo sveikai, bet skaniai

Pagalbos į mitybos specialistus Ieva nesikreipė. Pirminiu informacijos šaltiniu jai tapo Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos dėl mitybos ir fizinio aktyvumo. Papildomai ji ieškojo informacijos, kokie maisto produktai mažina uždegimą, lėtina senėjimą. Vis dėlto, iš sveikatai palankių produktų moteris išsirinko tik tokius, kurie jai būtų skanūs: „Pavyzdžiui, nevalgau košių, nes jų nemėgstu, nors dietologas, tikriausiai, man būtų rekomendavęs įtraukti jas į mitybą. Taip pat nevalgau mėsos, nes nuo jos jaučiuosi prastai, mieliau renkuosi žuvį.“

Ieva pastebėjo, kad netruko pasikeisti ir jos įprastas meniu – jame atsirado daug šviežių daržovių, tad sutrumpėjo maisto gaminimo procesas. „Būna, kad susimetu į maišelį kelis pomidorus, avokadą, cukiniją, papriką, kelis salierų stiebus, riekę duonos – kas tuo metu būna šaldytuve. Intensyvi dienotvarkė ir greitas gyvenimo tempas gali tapti labai patogiu pasiteisinimu prisivalgyti skrudintų bulvyčių ar bandelių, bet vietoje jų tikrai galime rinktis bananus ar riešutus“, – sako I. Rutavičiūtė.

Sportuoti taip ir nepamėgo

Nors prie sveikos mitybos Ieva taip pat derina ir fizinį aktyvumą, sportas netapo mėgstamiausia jos veikla. Vis dėlto, moteris penkias dienas per savaitę bėgioja po 35 minutes, o likusias dvi dienas sprotuoja namuose: daro atsispaudimus, pritūpimus, pratimus su svoriais, kasdien išeina pasivaikščioti.

„Jei lauke minus dvidešimt, bėgiojimą keičiu HIIT treniruotėmis namuose. Net ir tokiomis minimaliomis pastangomis rezultatai išties džiugina ir motyvuoja, tačiau nuoširdžiai nemėgstu kiekvienos minutės bėgant ar ant treniruočių kilimėlio – priimu tai kaip darbą su savimi. Sportas man yra taip pat savaime suprantamas, kaip ir kiti kūno priežiūros ritualai“, – tikina Ieva.

Ji pabrėžia, kad į svorį susikoncentruoti nereikėtų – tikslas turėtų būti pati sveikas gyvenimo būdas: „Turite vienintelį fizinį kūną, kuriame jums reikės nugyventi visą savo gyvenimą. Pokyčiams niekada nebus vėlu, nesvarbu nei amžius, nei jau turimos ligos ar sveikatos sutrikimai. Man motyvaciją pavyko atrasti suvokus savęs laikinumą, supratus, kad žala, kurią darau savo kūnui juo nesirūpindama, dažnai yra nebeatstatoma ir tai, kaip ilgai aš gyvensiu ir koks kokybiškas bus tas gyvenimas, priklauso tik nuo manęs.“

Ieva sako, kad neretai iš aplinkinių sulaukia klausimų dėl sveikos mitybos ir pasikeitusios savijautos. „Tų pokyčių yra išties labai daug. Pavyzdžiui, dingo sunkumas ir mieguistumas po pietų, juodi paakiai, dusulys lipant laiptais ir daugybė kitų dalykų. Jau nekalbu apie tai, kad dabar atrodau geriau nei bet kada“, – džiaugiasi ji.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (22)