Psichiatras paminėjo, kad tingėjimas savo esme yra gynybinė organizmo reakcija, padedanti išsisukti nuo bet kokio papildomo darbo. Jei yra būtent taip, tingėjimą derėtų vadinti normaliu, ne patologiniu.
Vis dėlto kartais nutinka taip, kad tingėjimas ima panėšėti į žmogaus būseną, užsitęsusį nesugebėjimą prisiversti atlikti netgi būtiniausius darbus. Toks tingėjimas jau laikomas liguistu – tokiu, dėl kurio reikėtų kreiptis į specialistą. „Greičiausiai, tai – depresijos požymis“, – sako P. Kačialovas.
Bet kuriam netikėtai persimainiusiam žmogui, staiga pradėjusiam atsisakyti dėti net menkiausias pastangas kuo nors užsiimti, derėtų patarti kreiptis pagalbos į psichiatrą.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją (40)