„IT sektoriuje dirba 75 proc. vyrų ir 25 proc. moterų, nors net 74 proc. merginų norėtų įgyti išsilavinimą gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse. Būtent dėl šių priežasčių aš kalbu apie įvairovę lyčių atžvilgiu bendrovėse“, – sako K. Athanasopoulos. Ji skaitė pranešimą „Dell Technologies Forum“ Vilniuje vykusios „Women In Technology“ sesijos metu. Moteris sutiko pasidalinti savo patirtimi ir įžvalgomis apie lyčių įvairovę ir moteris versle.
– Skaitėte pranešimą „Women In Technology“ sesijoje. Kokia pagrindine žinute norėjote pasidalinti?
– Mūsų pagrindinė žinutė – įvairovė ir įsitraukimas. Kai kalbame apie įvairovę, kalbame ne tik apie įvairovę lyties pagrindu, bet taip pat apie rasę, amžių, seksualinę orientaciją, socialinę padėtį ir pan. IT sektoriuje dirba 75 proc. vyrų ir 25 proc. moterų. ir ši statistika yra pagrindinė priežastis, dėl kurios šį kartą daugiau dėmesio skiriame moterų padėčiai IT rinkoje.
74 proc. mokyklą lankančių merginų nori įgyti išsilavinimą STEM srityse, tačiau tik 25 proc. dirba IT sektoriuje. Kitas pavyzdys – konsultacijų firmos „McKinsey & Company“ tyrimas rodo, kad pradedančiosiose darbo pozicijose įmonėse vyrų ir moterų pasiskirstymas yra beveik vienodas: 52 proc. vyrų ir 48 proc. moterų. Tačiau kai kalbame apie aukščiausio lygio vadovaujančias pozicijas – jas užima 40 proc. moterų ir tik 20 proc. iš jų eina vykdomųjų vadovių (direktorių) pareigas, pavyzdžiui, yra marketingo vadovės. Šie skaičiai rodo, kad dėl tam tikrų priežasčių moterys karjeros laiptais kyla ne tokiu pat tampu kaip vyrai.
– Ką manote apie lyčių įvairovės situaciją Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse?
– Atsakydama į šį klausimą taip pat norėčiau pateikti šiek tiek statistikos. Europos Sąjungoje moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas yra šiek tiek daugiau nei 16 proc., tai reiškia, kad tokias pat pareigas einančioms moterims mokama 16 proc. mažiau nei vyrams. Lietuvoje moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas yra 14,4 proc. Gruzijoje, Ukrainoje situacija kitokia – skirtumas siekia atitinkamai 35 proc. ir 41 proc. Taigi vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas Lietuvoje yra mažesnis už vidurkį. Mano nuomone, geresnei Lietuvos padėčiai įtakos galėjo turėti tai, kad moterys visuomet turėjo dirbti – tai buvo tarsi išgyvenimo klausimas. Tuo tarpu, tarkime, Graikijoje moterys tradiciškai nedirbo ir tai tęsėsi karta iš kartos.
– Kaip atrodė jūsų karjeros IT sektoriuje pradžia? Su kokiais iššūkiais teko susidurti?
– Prieš 18 metų pradėjau dirbti „Dell“ pardavimų srityje, vėliau šioje bendrovėje perėjau į marketingą ir čia likau. Pradėjau nuo jaunesniosios specialistės pozicijos ir nuosekliai kilau karjeros laiptais. Manau, kad man tikrai pasisekė, nes turėjau abiejų lyčių vadovų, kurie mane skatino, manimi tikėjo ir atvėrė daug galimybių. Aš ir pati daug dirbau, tačiau kartu sulaukiau daug palaikymo. Dirbdama šioje įmonėje susilaukiau trijų vaikų ir vieno iš nėštumų metu buvau paaukštinta. Tai tik įrodo, kad vadovams mano lytis niekada nebuvo problema. Apskritai mūsų bendrovė palaiko ir skatina įvairovės politiką – vienas iš trijų darbuotojų yra moteris, o visi vadovaujančias pareigas einantys asmenys yra apmokomi atpažinti nesąmoningą šališkumą lyties atžvilgiu.
– Nuosekliai kilote karjeros laiptais, tačiau, jūsų nuomone, su kokiais sunkumais technologijų sektoriuje susiduria kitos moterys?
– Moterys turi dvigubai daugiau dirbti, kad būtų įvertintos ir pripažintos. Kolegos, vertindami mūsų kompetenciją, kartais klysta. Pavyzdžiui, daug kartų susitikimuose vyrai į mane nesikreipė tiesiogiai, nes manė, kad esu tam, jog žymėčiausi susitikimo pastabas ar komentarus. Manau, kad tokios situacijos yra vienos sudėtingiausių ir nemaloniausių, todėl tiek moterys, tiek vyrai, dar turi išmokti atpažinti ir kovoti su nesąmoningu šališkumu lyties atžvilgiu.
– Ar vis dar bijoma moterų vadovių? Kokia jūsų patirtis?
– Šį klausimą aš visuomet užduodu savo vedamų panelinių diskusijų metu. Dažniausiai sulaukiu neigiamo atsakymo – ne, darbuotojai moterų vadovių jau nebijo. Galbūt gali pasitaikyti tam tikri tarpusavio charakterių nesutapimai, tačiau tai neturi nieko bendro su lytimi.
– Ar sutinkate, kad moterys turėtų būti draugės, įkvėpti viena kitą, bet ne konkuruoti?
– Madeleine Albright, JAV politikė, diplomatė, pirmoji moteris, tapusi JAV valstybės sekretore, yra sakiusi: „Pragare yra ypatinga vieta moterims, kurios nepadeda kitoms moterims“. Aš visiškai su ja sutinku. Mes esame tam, kad padėtume viena kitai.
– Kokia jūsų nuomonė apie skirtingą mergaičių ir berniukų auklėjimą? Ar tai vis dar vyksta?
– Neskirstykime auklėjimo į mergaičių ir berniukų, tarsi mergaitės turi žaisti su lėlėmis, o berniukai – futbolą. Žinoma, negaliu teigti, kad man puikiai sekasi vienodai auklėti savo vaikus, bet stengiuosi tą daryti. Svarbiausia, kad mano vaikai gerbtų kitus, o dukrą auginu taip, kad ji žinotų, jog gali daryti viską, ką tik nori, ir niekas negali jos sulaikyti.
– Einate svarbias pareigas, esate vadovė, daug keliaujate ir turite šeimą. Kaip viską suspėjate?
– Nesu viena, man padeda vyras. Jis perima daug atsakomybių, kurios būtų priskiriamos man, kaip graikų kilmės mamai. Kai aš keliauju, jis sugeba dirbti ir pasirūpinti mūsų trimis vaikais. Be jo paramos, nebūčiau tiek pasiekusi. Kitas svarbus aspektas – mano darbdavio požiūris į darbo ir asmeninio gyvenimo balansą. Pavyzdžiui, kai nekeliauju darbo reikalais ir vasaromis, dažnai dirbu iš namų. Didžioji dalis mano komandos narių taip pat dirba nuotoliniu būdu. Taigi turiu suteiktas sąlygas būti darbuotoja, žmona ir mama.
