Tokiomis įžvalgomis dalijosi mokymus treneriams sporto klubų tinkle "Re.formatas" surengęs grupinių treniruočių specialistas iš Didžiosios Britanijos Mattas Jenkinsas, rašoma pranešime spaudai.

Mados vėjai – tie patys

Ketverius pastaruosius metus profesionalius futbolininkus ir krepšininkus konsultuojantis treneris rado nemažai paralelių tarp populiariausių užsiėmimų D. Britanijoje ir Lietuvoje. M. Jenkinso teigimu, jo gimtinėje neabejotinai dažniausia fizinė veikla – bėgimas, taip pat vis tebeauga sporto klubų ir plaukimo baseinų užimtumas.

„Kalbant apie sporto klubus, didžiąją jų dalį D. Britanijoje vis dar sudaro „Crossfit“ treniruočių centrai, tačiau populiariausių užsiėmimų madas, kurias vėliau perima iš esmės visi kiti rinkos žaidėjai, įkvepia „boutique gym“ stiliaus sporto klubai Londone. Tokie klubai visoje šalyje išpopuliarino funkcinius užsiėmimus ir grupines treniruotes, sukuriančias bendro tikslo siekiančios komandos atmosferą“, – atskleidžia M. Jenkinsas.

„Darnu Group“ sporto veiklų vadovas Ramūnas Grušas sako, kad grupinės ir funkcinės treniruotės yra karščiausia šių metų sporto klubų tema.

„Gyvenimo tempas auga, žmonės nebeturi galimybės sporto klube praleisti dvi ar tris valandas, todėl ieško didesnio efektyvumo, kurį atranda grupinėse treniruotėse. Vienas iš dažniausių pasirinkimų – efektyvios 30 minučių treniruotės, skirtos pietų pertrauką išnaudojantiems ar tiesiog aktyviems, bet laiko stokojantiems, todėl jį itin skrupulingai planuojantiems žmonėms. Šių užsiėmimų populiarumas dabar auga sparčiausiai“, – sako R. Grušas.

M. Jenkinso nestebina faktas, kad panašios sporto klubų tendencijos formuojasi iš esmės visose Europos šalyse.

„Pavyzdžiui D. Britanijoje per pastarąjį dešimtmetį smarkiai padaugėjo sportuojančių ar tiesiog aktyvų fizinį gyvenimą gyvenančių žmonių, nes prie to daug prisidėjo sveiko gyvenimo būdo populiarinimas ir patys klubai, siūlydami patogesnius, efektyvesnius ir psichologiškai lengviau priimamus sportavimo būdus. Grupinės ir funkcinės treniruotės yra vienas efektyviausių būdų siekti tikslų ir nekankinti bei neapgaudinėti savęs, sportuoti su malonumu. Todėl manęs nestebina, kad jos sparčiai populiarėja ir Lietuvoje“, – teigia specialistas.

Socialiniai tinklai sukuria neįgyvendinamus tikslus

Apžvelgdamas sporto klubų tendencijas, M. Jenkinsas pabrėžia technologijų sukeltus pokyčius. Jo teigimu, pagrindines madas dabar diktuoja ne treneriai, o socialiniai tinklai ir įvairūs įrenginiai, priverčiantys net perplanuoti sporto salių interjerus.

„Šiais laikais vieni įtakingiausių madų formuotojų yra socialiniai tinklai, kuriuose matome, ką sporto klubuose veikia tiek mūsų draugai, tiek įžymybės. Taip pat – ir įvairūs įrenginiai, leidžiantys matuoti, vertinti ir, žinoma, dalintis socialiniuose tinkluose įvairiausia fizinės veiklos informacija“, – pastebi specialistas.

Vis dėlto, M. Jenkinso vertinimu, mobiliųjų įrenginių technologijos turi tiek pozityvų, tiek neigiamą poveikį. Viena vertus, įvairios programėlės suteikia galimybę bet kuriam žmogui tiksliai kontroliuoti savo veiklos režimus, širdžiai tenkančias apkrovas ir tapti labiau atsakingam už savo aktyvumą.

„Kita vertus, socialiniai tinklai sukūrė aibę neįgyvendinamų tikslų, kurių daugybei žmonių lemta nepasiekti ir nusivilti. Ypatingai kalbu apie tuos, kurie sporto klubuose praleidžia daugiau laiko asmenukėms ir įrašams socialiniuose tinkluose, nei skirdami pačiam sportui“, – akcentuoja treneris.

Aiškumas ir pozityvumas

Specialistas pastebi, kad dėl panašių priežasčių nemaža dalis užsiėmimų sporto klubuose išpopuliarėja trumpam, nes tiesiog kažkas paskatina visus mestis į tą pusę dėl noro išsiskirti socialinėje erdvėje.

„Aš jaučiu, kad kai kurie naujovių kūrėjai tiesiog tiek susifokusuoja į tikslą išsiskirti ir ieškoti nišos, kad pamiršta pačią sporto esmę – padėti žmogui kryptingai ir funkcionaliai siekti jo tikslų. Pavyzdžiui D. Britanijoje žmonėms, kurie domėjosi pilatesu ir boksu, buvo sukurtas Piloksas. Tačiau kam kurti programą, suteikiančią pusę pilateso ir pusę bokso naudos, kai žmogus gali vieną dieną lankyti boksą, kitą dieną pilatesą ir gauti šimto procentų efektą? Natūralu, kad tokius užsiėmimus pabandę žmonės jais nusivilia ir staigiai išpopuliarėjusios programos pamažu išnyksta“, – sako M. Jenkinsas.

Jo teigimu, sporto planai turi padėti žmogui suprantamai siekti jo tikslų ir būti funkcionalūs, remtis kasdien atliekamais fiziniais veiksmais. Dėl šių priežasčių specialistas savo klientams dažnai rekomenduoja atlikti pratimus su įvairiais diržais, sunkiasvoriais kamuoliais ar bulgariškojo krepšio („Bulgarian Bag“) treniruotes.

„Visada susieju kiekvieną pratimą su konkrečiu judesiu kasdieniame gyvenime arba tam tikroje sporto šakoje, kad žmogus lengviau suprastų kiekvieno užsiėmimo prasmę. Svarbiausia, kad treniruotės sporto salėje neturėtų būti alinantis dalykas ir neturėtų tapti varžymųsi su kitais. Kiekviena treniruotė turėtų būti maksimaliai pozityvi ir žmogus turėtų aiškiai suprasti, ką ir kodėl jis darė“, – pabrėžia M. Jenkinsas.