Kviečiame ir jus pasidalinti savo mamos nuotrauka bei gražiausiais žodžiais apie ją. Papasakokite ypatingą savo istoriją ar tiesiog nuoširdžiai padėkokite mamai už viską.
Plačiau apie konkurso sąlygas ir taisykles skaitykite ČIA.
Gražiausius laiškus publikuosime Delfi rubrikoje „Moterys“, o iškalbingiausių laiškų autorių laukia įspūdingos konkurso mecenato dovanos.
Taigi šį kartą kviečiame paskaityti laišką, skirtą mamai Kristinai.
Kai aš buvau visai maža,
Kiekvieną rytą vis pabudindavo mama.
Aš pykdavau taip visada,
Kad verčia ji iš lovos taip anksti ryte.
Kai paauglystė prasidėjo,
Tai pykčiai viens po kito ėjo.
Tai pavojinga, o tai negerai.
Man neįdomu, neklausau visai.
Suaugau ir staiga aš supratau,
Kad nieko kito aš pasaulyje nemyliu dar labiau.
Tik prisiminus praeitį ankstyvą, kažkaip visai kitokios vizijos man kyla.
Kai rytą atsikėlus sunkiai aš nueidavau prie stalo,
Tai pusryčiai skaniausi vis kiti garavo.
Kai susižeidus ranką, koją grįždavau namo –
Ji ašaras nuvaliusi, traumel’io man nupirkdavo.
Kai šypsenelė dingdavo veide,
Ji glostė plaukus man šalia.
Geriausia draugė mano tapo,
Dabar visi aplinkui šitai mato!
Džiaugiuosi, kad turiu tave!
Galbūt išlepinai per daug mane,
Ir vis dėlto su tokiu ryšiu, kurį turim,
Galėtumėm kartu pasiekt mes mėnulį!