Mašinos skraidys, o moterys vis dar gvildens šiuos klausimus. Nes, atrodo, jei tik kažkas pasakys – štai, vyrams patinka tokia, anokia ir trečiokia – jos tokiomis ir bus. Taps. Reiks – nusidažys plaukus, įsistatys implantus ir pakeis gyvenimo būdą. Arba plaukus užsiaugins, implantus išsiims ir mes karjeros siekius. Atrodytų – utopija ir kvailystė, bet klausimas nenutyla per amžius amžinuosius. Moterys vis dar ieško atsakymo.
O kokius patiekalus mėgsta blondinės? Kokius automobilius vairuoja žurnalistai? Kokia mėgstamiausia keturiasdešimtmečių spalva? Keturiolikmečių – muzikos grupė? Ar žmonėms iš Vilniaus patinka morkos? Ar šiauliečiai mieliau gyvena nuosavuose namuose, ar butuose? Koks yra gydytojų batų dydis? Kiek sijonų turi močiutės? Kaip dažnai patalynę skalbia emigrantai? Ir kokį veido kremą naudoja Vytauto Didžiojo gavės gyventojai – drėkinantį ar maitinantį?
Kokie kvaili klausimai – bet ne daugiau kvaili už tą, kas patinka vyrams. Nes kuo lytis geriau apsako žmogaus pomėgius nei jo amžius, gyvenamoji vieta ar plaukų spalva? Taip suprimityvinti žmogų netinka net mokant darželinukus, nes net ir tie supranta, jog Agnė labiausiai mėgsta žaisti lėlėmis, Gabrielė – spalvinti, o Simona – mėtyti kamuolį. Todėl kažkaip net nepatogu, kai suaugę žmonės tarsi sako, jog moterims patinka knygos apie meilę, dėvėti sukneles ir pirkti papuošalus, o vyrams – kilnoti svorius, vairuoti mašinas ir šaudyti.
Pažįstu vyrų, kuriems patinka apvalumai, kuriems gražu ir net saldu burnoje nuo sultingų formų ir visų kūno rievių, kurias gali suimti it rankenėles. Esu sutikusi ir tokių, kuriems arčiausiai deivės – liekna, kampuota, siaura figūra. O dar – o viešpatie – esu mačiusi vyrų, kuriems moterys išvis nepatinka! Žinau tokių, kuriems šalia norisi turėti aštraus proto pašnekovę, tačiau girdėjau ir apie tuos, kurie labiausiai svajoja apie su šiltos sriubos dubeniu ir šypsena pasitinkančią namų šeimininkę. O kai kurie dar tikisi ir suderinti šias dvi ypatybes. Vieniems tai – sąmoningi pasirinkimai, kitiems – gal kažko, ko gyvenime pritrūko, kompensavimas, treti galvoja, kad nori vieno, o paskui pasirodo, kad nori visai ko kito.
Ir galop žmonės pamiršta esminę detalę: kad paprastai kiti mums pradeda patikti visai ne už tai, kad sudarytame sąraše užsidirbo daug žalių varnelių, tarsi darželinukai, vietoje pažymių renkantys šypsenėles ar spalvotus lipdukus. Paprastai žmonės mums pradeda patikti dėl to, kaip prie jų jaučiamės mes patys. Be to, ta cheminė reakcija, simpatija, įsimylėjimas, meilė, įvyksta dėl kažkokio savybių bei veiksmų rinkinio, kuris mums kažkodėl stuktelėjo galvon kaip žavus. O kartais net ne dėl veiksmų ir savybių – kartais tai įvyksta tiesiog be jokios logikos ir paaiškinimo. Būna, kad mums pernelyg patinka tai, kas patikti neturėtų besivadovaujant sveiku protu ar senais įsitikinimais, kurie lydėjo didelę gyvenimo dalį.
Be to, net jei būtų kažkoks bendras vidurkis, kas patinka vyrams – kokia nauda iš tokios informacijos? Stengsiesi būti ne savimi? Per jėgą sprausiesi į baltus džinsus, kai mieliausiai vilkėtum raudoną sijoną? Per kančią kopsi į kalnus ir leisiesi į orientacinius žygius, kai viskas, ko nori – tai masažuotis ir žiūrėti televizorių? Ir tada jausiesi laiminga, kad jam patinki... ne tu? Na, ne tikroji tu? Išmoksi būti ne savimi ir tai atneš tau laimę? O gal tiesiog pasilaidosi su žinojimu, kad esi ne tokia, kokios patinka vyrams?
Pasaulyje tiek daug vyrų, procentaliai jų pasaulyje daugiau nei moterų, o mūsų širdyse toliau piktžolėmis keroja konkurencija, lyg kautumėmės dėl paskutinės duonos kriaukšlės, paskutinio vandens gurkšnio ir paskutinės galimybės įkvėpti oro. Kovojame vietoje to, kad pagaliau sustotumėme ir pasimėgautume savimi. Savimi stora ar savimi plona. Savimi karjeriste ar savimi karjeroje prasmės nematančia. Savimi mėgstančia ryškiai pasidažyti ar savimi mėgstančia nuogos odos jausmą. Savimi svajojančia apie gausią šeimą ar savimi trokštančia gyventi tik dėl savęs.
Tas klausimas yra ydingas iš kurios pusės bežiūrėsi. Visų pirma, jis vyrą sumenkina kaip paskutinį kvailį: be savitumo, be nuomonės, be skonio. Subanalina, supaprastina, suprimityvina, nurašo bet kokią pretenziją į asmenybę. Visų antra, tai paniekina moters reikšmingumą. Jos asmenybę, jos preferencijas, jos skonį. Nurašo jos vertę, išskirtinumą, sudaiktina kaip kažką, kas buvo sukurta vien įtikti vyrui. Na, lyg tai tebūtų barzdaskutė, automobilis ar tiesiog talpa išnešioti palikuoniui. Kaip slojikėlis arbatos grybui auginti – jei vieno nerasi, tai giliau spintelėje paraususi kitą rasi.
O kas patinka jums, moterys? Gal jau metas pagalvoti apie tai? Kokia plaukų spalva jums pačioms gražiausia? Kokia veikla užsiimdamos pačios jaučiatės ypatingiausios? Ar jums gražiau ryškios lūpos ar natūralios spalvos? Ar jums labiau patinka nėriniuoti apatiniai ar sportinio stiliaus? Platūs drabužiai ar aptempti?
Gal tokios jūs ir nepatiksite vyrams. Turiu galvoje visus pasaulio vyrus. Bet ar čia tikrai siekiamybė – būti vyrų geidžiamiausia? Ir ką darysite visos tokios geidžiamos ant kiekvieno kampo? Juk nė gatve žengti ramiai negalėsite. Be to, kad ir kokia būsit, vis tiek visiems jiems nepatiksite. Paprasčiausiai jie pernelyg skirtingi. Bet daug blogiau, jei nepatiksite sau. Arba nė nežinosite, kokia esate. Arba kokia norite būti. Štai tai – jau arčiau gyvenimo tragedijos.
Nežinau, kas patinka vyrams, bet žinau, kas patinka man. Dar nežinau, kas patinka mano kaimynei, trečios eilės pusbroliui ir draugo tetos bendradarbės arklio krikštatėvio šuniui.
