Apibrėžkime, kas yra patyčios. Lietuviškoje Vikipedijoje pateiktas apibrėžimas yra toks:

Patyčios − tai tyčiniai, pasikartojantys veiksmai, kuriuos, siekdamas įžeisti, įskaudinti kitą žmogų, sukelia psichologinę ar fizinę jėgos persvarą turintis asmuo. Kitais žodžiais sakant – priekabiavimas, priekabės, užgauliojimas, ujimas, kabinėjimasis, pažeminimas, erzinimas. Patyčios įprastu atveju apima tyčinius veiksmus. Toks elgesys turi tendenciją kartotis, patyčių situacijoje beveik visuomet yra psichologinė arba fizinė persvara, arba abi.

Mano nuomone, patyčios yra kaip lakmuso popierėlis, atspindintis bendrą visuomenės psichinę sveikatą ir mikroklimatą.

Mobingas yra labiau išsivysčiusi patyčių rūšis, praktikuojama grupėje asmenų.

Kaip tik anądien per Žinių Radiją klausiau Raigardo Musnicko pokalbio su psichiatru Martynu Marcinkevičiumi – nenustebau išgirdusi, kad anot daktaro, Lietuvoje mikroklimatas ir psichinė sveikata prasti – šalies rodikliai, lyginant bendrame kontekste, yra vieni blogiausių. Čia įeina keletas faktorių – visos šiaurės šalys iš esmės pasižymi blogesniais rodikliais, pandemija padėties nepagerino, bet Lietuvą taip pat stipriai žemyn tempia ženklus sovietinis štampas – visos posovietinės šalys pasižymi bloga psichikos sveikata. Psichiatras laidoje be užuolankų pasakė: „Mes visi esame traumuoti“ – paprastai tokio pobūdžio deklaracijos generuoja milžinišką tam tikro visuomenės sluoksnio pasipriešinimą, girdi, „mes ne traumuoti, gal tu čia pats traumuotas tai eik ir gydykis jeigu tau reikia“. Paprastai taip kalba žemo emocinio intelekto grupė, neišprususi, įskaitant visus įžūlius šeimamaršistus, kurių baisiausia baimė gyvenime yra aptikti, kad jie yra homoseksualūs arba apsilankyti pas psichiatrą.

Vlada Dapkos

Vaikų psichinė sveikata Lietuvoje taip pat yra bloga, taip teigia psichiatras ir atliktos studijos. Paanalizuokime taip pat tūlo vaiko funkcijas šalyje. Kas yra vaikas Lietuvoje? Mano laikais – aplink aštuoniasdešimtuosius – devyniasdešimtuosius metus, vaikas savo teisių ar juolab kažkokių oficialių pasiskundimo kanalų neturėjo – tačiau jis turėjo aiškiai apibrėžtas pareigas, kurias dažnai apėmė ne tik „gerai mokytis“ (apie tai aš kažkada parašysiu atskirą tekstą – aš nežinau kiek vaikystėje girdėjau kartų „tik žiūrėk, gerai mokykis“. Ironiška yra tai, kad neurotiški pirmūnai, kurie sistemingai kaldavo medžiagą po pamokų, šiandien dirba vidurinės grandies vadybininkais ir lenkia nugarą niekinės reikšmės darbuose atlikdami sraigtelio funkciją ir nė vienam jų „geras mokymasis“ ar pažymiai neatnešė laimės, smegenų, savivokos, proto raiškumo. Šiandien į mane, mokyklą baigusią labai vidutiniškais pažymiais, patarimo dėl verslo vystymo ir pardavimų kreipiasi milijardinės farmacinės kompanijos, nes toks mano darbas, nes pažymiai talento ir žinių neatneša). Vaikai Lietuvoje dažnai taip pat turi be galo daug pareigų (buities darbai, jaunesnių brolių/ seserų auginimas, nuvedimas, parvedimas iš darželių, senelių, gyvenančių namuose priežiūra, o kur dar vaidų tarp tėvų klausimasis, pastovus nerimas dėl blogo mikroklimato šeimoje ar tvarkymasis su tėvais, kurių vienas iš jų arba abu yra alkoholikai). Mano laikais niekas į vaiko ašaras, nuovargį ar pasiskundimą nežiūrėdavo rimtai – pliaukšt per užpakalį (čia geriausiu atveju) ir tiek žinių, eik ruošk pamokas neišsidirbinėjęs ir cit man tiktai. Jeigu vaikas patiria didelį spaudimą vežti ant savęs dažnai ne pagal amžių atitinkančias pareigas ar patiria didelę emocinę įtampą (man taip buvo, tik to kaip vaikas nesupratau), vaikas nebeturi būti erdvės vaiku, lygiagrečiai kaip jo psichika nėra įgudusi tvarkytis su įtampomis ir stresais, kuriuos jis patiria, todėl ilgainiui, jei yra linkęs problemas laikyti savyje, gali susirgti depresija, arba, atvirkščiai, problemas iškrauti į paviršių – įgauti išsikrovimo ant kito vaiko formą, užsiimti patyčiomis. Jau seniai yra aišku ir įrodyta, kad visi abjuzeriai greičiausiai buvo patys skriaudžiami – agresija gimdo agresiją.

Aš labai stipriai suprantu ir užjaučiu mergaitę, pasislėpusią pusei paros malkinėje – jeigu aš vaikystėje būčiau turėjusi malkinę, aš irgi į ją būčiau pabėgusi, nes mokykloje patyčias taip pat patyriau. Nesu tikra, ar blogiau buvo tas patyčias kęsti, ar faktas, kad apie jas nutuokdami nieko nedarė nei mano tėvai, nei mokytojai. Tiesą sakant, mokytojai taip pat nevengdavo užsiimti patyčiomis, tik jos tais laikais buvo įvardinamos „užsisėdimu“. Pamenate šitą seną gerą terminą? Čia yra būdas legalizuoti į mokinį nukreiptą agresiją, emocinį smurtą ir patyčias. Mano tuometinėje Kalniečių vidurinėje mokykloje Kaune (ji vėliau pervadinta į Antano Smetonos, o dabar apskritai uždaryta) turėjau tokią „puikią“ matematikos mokytoją, nuo kurios nuolatos sklisdavo reguliarių patyčių ir emocinio smurto dozė mano ir dar keletui klasiokių: mes buvo gėdinami prieš klasę, be skrupulų viešai vadinami kvailiais, žiopliais ir durniais. Po mokyklos baigimo dar keletą metų kenčiau nuo potrauminio streso sindromo ir matematikos mokytoją sapnuodavau košmaruose. Man tai neatrodo normalu ar adekvatu. Tikiu, kad jai karma dar už tokį elgesį atlygins arba jau atlygino.

Grįžkime prie patyčių tarp vaikų. Net tada, kai vieną kartą mokykloje būdama gal dešimtmetė tiesiogine to žodžio prasme gavau į galvą – ten buvo galima dalinai nurašyti nelaimingam atsitikimui – ir likusią dienos dalį praleidau lovoje su švelniu smegenų sutrenkimu, nei tėvai, nei mokytojai dėl to nieko nedarė. Ką tokia patirtis moko tai patiriantį vaiką? Kad jis yra nepakankamai reikšmingas, kad jo problemas kažkas spręstų. Kad jis yra niekinėje, nulinėje vietoje. Kad jis nesiskaičiuoja, nesiskaito. Kad jis netraktuojamas pilnai egzistuojančiu ant žemės paviršiaus. Kad visi ant jo yra dėję skersą. Tokie potyriai yra giliai traumuojantys iš esmės.

Patyčios Lietuvoje yra dažnas reiškinys dėl to, kad bendras emocinis intelektas visuomenėje yra žemas, ir vaikai nėra nuo mažumės skiepijami būti tolerantiški kitam ir išmokti su savo bėdomis tvarkytis sveikais, nedestruktyviais metodais, neįtraukiant kito, nežeminant jo, neieškant atpirkimo ožio. Kartais elementariai dėl to, kad vaikai yra nesudrausminami savo šitame toksiniame elgesyje.

Ką reikia daryti, norint situaciją pakeisti? Šitas pokytis negali įvykti akimirksniu, tam reikės, kad pasikeistų kartos, bet pagrindus galima skiepyti jau dabar – Švedijoje, kurioje gyvenu, vyrauja antipatyčių, antimobingo aplinka. Darželiai, mokyklos, koledžai ir universitetai taiko griežtą – nulinės tolerancijos patyčioms – politiką. Ugdymo įstaigos turi specialias anti-patyčių programas, bet svarbiausia šiuo atveju čia ne užkirsti kelią nusikaltimui, o formuoti mentalitetą jaunoms imlioms smegenims būdu, kad tų patyčių tiesiog nekiltų ir nebūtų.

Pakalbinau savo aštuntoko sūnaus mokytoją ir ji man pakomentavo taip:

„Mokykloje negalima įžeidinėti ir tyčiotis iš kitų; tai yra įtraukta į mokymo programą. Vaikai yra nuo mažumės mokomi nesityčioti, gerbti kitą, tolerancijos. Jeigu taip vis dėlto atsitinka, mes, suaugusieji, privalome greitai reaguoti. Šiais laikais mes galime priversti vaikus suprasti savo atsakomybę, o tėvus – suprasti, kad jų vaikas ne visada yra angelas. Tai yra nuolatinis darbas ir dedamos pastangos.“

Skollag, į kurį ir yra įtraukta antipatyčių politika, yra formuojamas riksdago (parlamento) ir jame yra atskiras skyrius apie patyčias ir mobingą ir tai, kaip su jomis turėtų būti pagal įstatymą tvarkomasi.

Mokykla draudžia bet kokią prievartą, priekabiavimą ir diskriminaciją. Mokykla turi turėti metinį planą prieš piktnaudžiavimą.

Anksčiau tekste užsiminiau apie trypiančius raudančius šeimamaršistus. Ar jaučiate, kad yra paralelė tarp LGBTQ+ netoleravimo ir patyčių?

Todėl, kad tolerancija LGBTQ+ atskleidžia bendras tolerantiškos visuomenės tendencijas ir jeigu jos saugiai priima kitokį, jos yra saugios apie save pačią, todėl nelinkusios į patyčias. Čia mes vėl grįžtame prie to pačio emocinio intelekto, kuris Lietuvoje nėra ugdomas, vertybės nėra diegiamos.

Lietuvoje galima gaut į kaulus ir tapti patyčių objektu už bet kokį kitoniškumą. Dalykai, ypač provokuojantys nesaugią aplinką yra kitoks svoris (lieknumas arba stambumas, viršsvoris), kreivi dantys, šviesesnė ar tamsesnė oda, akne, išbėrimai, alergijos, skurdumas, netinkami rūbai (gal iš neturto), tam tikrų daiktų neturėjimas, kvapas (gal vaikas atėjo iš skurdo ir pelėsio persmelkto namo), taip pat nepakankamas, per didelis moteriškumas, nepakankamas/per didelis vyriškumas, bet koks iškritimas iš masių.

Džiaugiuosi, kad Lietuva gerokai pažengė į priekį su savo vaikų teisėmis, linijų pagalbos steigimais, visuomenės švietimu ir dalykai tikrai žengia į priekį.

Aš praktiškai džiaugiuosi (šiaip čia nėra ko džiūgauti, situacija labai rimta, bet ji generuoja rezultatą), kad mergaitė pasislėpė malkinėje ir tuo atkreipė tėvų, mokyklos ir visuomenės dėmesį. Džiaugiuosi dėl to, kad tai buvo mažiausiai žalingas būdas jai susitvarkyti su problema – mergaitė tvarkydamasi su patyčiomis galėjo suvesti sąskaitas su likimu. Ar domėjotės vaikų savižudybių statistika Lietuvoje? Ji yra kraupi – pasaulyje pirmaujame. Taip pat Vilniuje atliktas tyrimas rodo, kad 40 proc. dešimtokų yra svarstę savižudybę. Atlikta studija Global suicide rates among young people aged 15-19 nurodo Lietuvos paauglius antroje vietoje nusižudymų statistikoje (pirmauja Šri Lanka, trečioje vietoje – Rusija).

Mergaitė taip pat internaliai bandydama perdirbti problemą (paaugliui patyčios yra vienas baisesnių dalykų jo egzistencijoje, dėl ko kankina gėda, nevisavertiškumo kompleksas, nepasitikėjimas savimi) galėjo susirgti depresija, valgymo ir / arba nerimo sutrikimais, panikos atakomis, psichinėmis ligomis – žmogaus niekas nesargdina taip stipriai, kaip neišsakytos blokuojamos emocijos ir skausmas. Ji galėjo visą gyvenimą vargti su neurozėm, poreikiu kontroliuoti situaciją (vadinami control freakai yra klasikinis pavyzdys, kada kažkada išgyvenę labai didelį nesaugumo, bejėgiškumo, negalėjimo kontroliuoti situacijos jausmą ir situaciją jie vėliau gyvenime imasi patologiškai kontroliuoti viską aplink juos).

Yra atlikti tyrimai, kurie rodo, kad didelė dalis vaikų, patiriančių patyčias mokykloje, patiria patyčias ir / arba smurtą namuose. Vadinasi, jeigu vaikas skriaudžiamas namuose, yra žymiai didesnė tikimybė, kad jis bus skriaudžiamas ir mokykloj – tai paaiškinama labai paprastai, skriaudžiamas vaikas visada turi mažesnę savivertę nei neskriaudžiamas, todėl jam lengviau nei stipriam, pasitikinčiam savimi, įeiti į aukos rolę, be to, tokius dalykus labai intuityviai jaučia aplinka, vaikai, kurie gali būti žiaurūs.

Dr Nerissa Bauer, kuri yra elgesio pediatrė, atlikusi tyrimą apie ryšį tarp smurto namuose ir patyčių mokykloje sako, kad vaikai mokosi matydami, ką daro jų tėvai / globėjai.

Kitaip sakant, tai mes mokome savo vaikus, kaip jiems elgtis, duodami jiems pavyzdį savo elgesio pavyzdžiu.

Studija taip pat nustatė, kad mergaitės nuo patyčių kenčia dažniau – 55 procentai patyčių atvejų. Vaikai, patyrę smurtą šeimoje, dažniau patiria internalizuoto elgesio problemų, tokių kaip ankstyvos vaikystės depresijos, liūdesio. 34 procentai tirtų vaikų dalyvavo patyčiose, o 73 procentai nurodė, kad praėjusiais metais buvo tam tikros formos patyčių aukos. Beveik visi patyčių kaltininkai – 97 procentai – teigė, kad jie taip pat yra patyčių aukos.

Aš suprantu, kad emociškai, fiziškai, finansiškai supresuoti mano – mūsų – kartos tėvai kenčiantys daugybines traumas, kompleksus, baimes ir problemas mums davė tokius pavyzdžius, kokius jie išmoko tais emocinio mentaliteto žemo laikais. Bet dabar laikai keičiasi, tris dešimtmečius nepriklausomybė, metas perimti elgesio modelius iš vakarų. To Lietuvai ir linkiu.

Šaltiniai:

washington.edu

youtube.com

researchgate.net

lt.wikipedia.org

lrt.lt

lrytas.lt

Sužinojus apie smurtą prieš vaiką, reikia pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112 arba teritoriniams vaiko teisių apsaugos skyriams, kurių kontaktus rasite www.vaikoteises.lt.
Emocinės paramos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas
„Vaikų linija“ 116111 kasdien nuo 11 iki 23 val.
„Tėvų linija“ 8 800 900 12 darbo dienomis nuo 17 iki 21 val.
Kontaktai organizacijų, vykdančių kompleksinių paslaugų teikimo vaikams, nukentėjusiems nuo smurto ar netiesioginio šeimyninio smurto aukoms (liudininkams) ir jų šeimų nariams, projektus.
Organizacijos pavadinimas Tel. Nr. El. pašto adresas
Dingusių žmonių šeimų paramos centras 85 248 3373 centras1@missing.lt
natalija@missing.lt
Viešoji įstaiga Šeimos santykių institutas 837 750 935, 8 698 23995 pagalba@ssinstitut.lt
Viešoji įstaiga Psichologinės paramos ir konsultavimo centras 8 673 22562, 8 650 63789 ppkcentras@yahoo.com
VšĮ Vaikų laikinosios globos namai „Atsigręžk į vaikus“ 85 238 5770, 8 673 17380 atsigrezk@gmail.com
Viešoji įstaiga Vaikų ir paauglių socialinis centras 85 237 2548, 8 671 89218 info@vpscentras.lt
Telšių krizių centras 8444 74282, 8 683 96793, 8 671 16590 kriziucentras@gmail.com
VšĮ Pagalbos paaugliams iniciatyva 8 672 35298 info@ppi.lt
VšĮ Paramos vaikams centras 85 271 5980, 8 611 43567 pvc@pvc.lt
Vilniaus arkivyskupijos Caritas 85 212 1653, 8 685 77347 mvnamai@vilnius.caritas.lt
Labdaros ir paramos fondas „Algojimas“ 8 699 54778 info@algojimas.lt
Visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“ 85 261 815, 8 682 62772 informacija@savethechildren.org
Lietuvos samariečių Jurbarko krašto bendrija 8 638 36475, 8 681 77002 jurbarkovdc@gmail.com
Specializuotos pagalbos centrai, teikiantys pagalbą nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje (suaugusiems)
Pagalbos telefonai:
Psichologinės pagalbos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas
Jaunimo linija Budi savanoriai konsultantai 8 800 28888 I-VII, visą parą
Vaikų linija Budi savanoriai konsultantai, profesionalai 116 111 I-VII, 11:00 - 23:00
Linija Doverija (rusų kalba paaugliams ir jaunimui) Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai 8 800 77277 II–VI, 16.00 - 20.00
Pagalbos moterims linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai 8 800 66366 I-VII, visą parą
Vilties linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai 116 123 I-VII, visą parą
Krizių įveikimo centras Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius, http://www.krizesiveikimas.lt) 8 640 51555 I-V 16.00–20.00, VI 12.00–16.00
Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų.
„Sidabrinė linija“ – draugystės pokalbiai, emocinė ir informacinė pagalba vyresnio amžiaus žmonėms. Budi profesionalūs konsultantai 8 80080020 www.sidabrinelinija.lt pasikalbekime@sidabrinelinija.lt I-V 8.00-22.00, VI-VII 11.00-19.00
Emocinė parama internetu
„Vaikų linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.lt Atsako per 36val.
„Jaunimo linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: https://jaunimolinija.lt/lt/pagalba/pagalba-pokalbiais-internetu/ Pokalbiai internetu (angl.chat) Kasdien nuo 18 iki 24 val. Emocinė parama elektroniniais laiškais "Jaunimo linijoje" neteikiama
„Vilties linija“ Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba vilties.linija@gmail.com Atsako per 3 darbo dienas
„Pagalbos moterims linija“ Rašyti el. paštu: pagalba@moteriai.lt Atsako per 3 darbo dienas
Psichologinės konsultacijos Rašyti el. paštu: psyvirtual@psyvirtual.lt.Daugiau informacijos svetainėje: http://www.psyvirtual.lt Atsako per 2 darbo dienas
Pagalba nusižudžiusių artimiesiems Rašyti el. paštu: laukiam@artimiems.lt Atsako per 2-3 darbo dienas
Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija – puslapyje www.krizesiveikimas.lt. Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. (8-5) 275 75 64.


Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)