Fausta Marija Leščiauskaitė. Kaip feisbukas mane cenzūravo ir ištrynė

Praeitą savaitę savo asmeninėje feisbuko paskyroje pasidalinau ko gero baisiausiu savo gyvenime matytu vaizdo įrašu. Kaip tąkart gal juokavau, o gal ir nejuokavau – jis man pasirodė baisesnis net už vaizdo medžiagą, kažkokiu mistiniu būdu pasiekusią mane ir mano geriausią draugę dar vaikystėje – maždaug dešimties: ten teroristai pjovė galvą įkaitui ir jokia cenzūra ten, žinoma, nebuvo pritaikyta. Kur jau ten – teroristai tokių dalykų nefiksuoja tam, kad kažką nuramintų, ir pritaikytų silpnų nervų žiūrovams. Taigi, vaikystėje matytas įrašas tikrai buvo siaubingas, tačiau šis, kuriuo su manimi pasidalino sekėjai, buvo ko gero baisesnis. Ir jis nutekėjo ne iš kokios abejotinos platformos – tiesiog sėdėjo sau pagrindinėje vaizdo įrašų erdvėje, kurią esame naudoję greičiausiai visi.

Daugiau negu 30 tūkstančių peržiūrų. Palaikymo komanda, raginanti ir toliau kurti kažką panašaus. Aplodismentai. Visa tai priklauso merginai, į Youtube platformą įkėlusiai vaizdo įrašą, kuriame ji dalinasi savo išdūrke. Kaip ji pati atskleidžia tame įraše, ji jau kurį laiką savo vaikinui davė suprasti, jog jai depresija. Sąmoningai dedu šitą žodį į pasvirąjį šriftą, nes liūdžiu, kai didelė ir sunki liga naudojama visoms situacijoms iš eilės: baigėsi kava – man depresija, nespėju padaryti visų darbų – man depresija, kažko liūdna – man depresija, susipykau su bernu – man depresija. Ne visi neigiamų jausmų epizodai yra depresija. Ir toks žodžio naudojimas ko gero gerai prikiaulina tiems, kurie iš tikrųjų serga: visas pasaulis depresuoja, ko gi tu čia vaidini ligonį?

Taigi, mergina sakosi jau kurį laiką savo vaikinui užsimenanti apie savąją savijautą. Suprask – jis žino, kad jai prastas metas. Ir dabar jį išdurti, imituojant savižudybę, bus vieni juokai. Vaizdo įrašo autorė nusiperka netikro kraujo ir gerai paruošia planą: vaikinas pasikvies ją į savo namus, ji užsidarys jo vonioje, kad nereiktų ilgai laukti, vaikinui paskambins merginos draugė ir paprašys prie telefono pakviesti tuo metu neva kraujais plūstančią nelaimėlę. Vaikinas nueis – ir ras.

Kaip juokinga ir smagu – ar ne? Keiksmažodžius šioje vietoje sugalvokite ir įterpkite patys.

Visas planas tam, kad akimirkai tavo mylimam žmogui į šipulius sudužtų širdis. Kad jis patirtų ko gero baisiausią žmogui prieinamą jausmą. Kad trauma būtų tokia didžiulė ir skaudi, jog pramuštų net ir jausmų nerodantį – o mergina sako, jog jos vaikinas yra emociškai šaltas žmogus.

Atpasakojau jums visą siužetą, o kokia mano teksto esmė? Kalbėti noriu apie manipuliaciją – ypač manipuliaciją savižudybe – ir viešosios erdvės bandymus apsimesti, kad savižudybės neegzistuoja, kai pagal statistiką vis dar esame tvirtai įsitaisę lyderių pozicijose.

Taigi, visų pirma apie manipuliaciją. Pasidalinus tuo įrašu ir savo komentaru, mane pasiekė keliolika žinučių su pasakojimais, kaip žmonėms teko patirti tokias manipuliacijas. Arba kaip tokios manipuliacijos virto netyčine savižudybe – nes žmonės norėjo apgauti, bet pasirinko blogą laiką – ir jų nebėra. Visos tos istorijos buvo privačios, su prašymais nesidalinti, todėl ir nesidalinsiu. Bet jų buvo ne viena. Pati asmeniškai pažįstu žmonių, kuriems kažkas grasino savižudybe: tėvai, esami ir buvę partneriai, draugai. Man net ir pačiai ja yra grasinę – įdomu, kad tai buvo man kone nepažįstamas žmogus, socialinių tinklų sekėjas, kai kada parašydavęs ir pasidžiaugdavęs mano turiniu. O aš žmogus paprastas – man rašo adekvačiai, su vardu ir pavarde, aš atrašau, kai turiu laiko. Jei turiu laiko.

Tokia manipuliacija visada reiškia isterišką dėmesio siekimą, norą, netilpimą savyje, kad visas dėmesys būtų nukreiptas tik į jį. Pastatytos ausys. Visi sukelti ant pirštų galų. Nes kai savivertė balandžio spiros didumo – žmogui reikia jo svarbos patvirtinimo. Panašiai poros po konfliktų pradeda krautis lagaminus, gąsdindami vienas kitą, kad išeis. Tai irgi manipuliacija. Nes jei nori išeiti – tai padarai be didesnių spektaklių. O jei penktą kartą krauniesi lagaminą, bet vis dar sėdi tuose pačiuose namuose, tai tiesiog bandai išgąsdinti. Sukelti dramą. Ir akimirkai tapti artimesniais, patyrus audringą susitaikymą. Taip pat veikia ir džiaugimasis partnerio pavydo protrūkiais – yra žmonių, besimėgaujančių tuo, kad jų pavydi. Kad pavydi ir draskosi, net duoda kam nors į snukį, o gal tiesiog kumščiais padaužo sieną. Tai irgi patvirtinimo noras – na, patvirtink, kad mane myli. Padaryk ką nors audringo ir nelogiško, nes jei santykiai tik šiaip geri ir stabilūs, tai darosi kažkaip baugu ir neužtikrinta – gal meilė išblėso.

Nenorėčiau sakyti, kad žmonės tai daro vien iš bjaurumo. Ne – dauguma tiesiog nemoka megzti atviro ryšio ir intymiai, atvirai bendrauti. To yra išmokstama – retas kuris tai moka jau įžengęs į santykius. Bet tai nesumažina manipuliacijos pasekmių ir bjaurumo. Taip ir su manipuliavimu savižudybe: tu priverti žmogų bijoti ir sutelkti visą įmanomą dėmesį tik į tave. Pravirksta net emociniai ledkalniai. Net jiems pradeda drebėti rankos. Net jie pradeda maldauti to nedaryti. Net jie patiria tokias baisias emocijas, kad nebegali jų neparodyti. Sveikų žmonių pasaulyje tai pasiekiama dialogo mokymusi, savo emocijų pažinimu ir priėmimu. Traumuotų žmonių, kurie savo traumų negydo, pasaulyje renkamasi manipuliuoti.

Bėda ne tik ta, ką pajus, kaip traumuotas bus žmogus, patyręs tokią manipuliaciją. Bėda ir tai, kad tokią sunkią ir skaudžią temą pavertę manipuliacija, mes sumenkiname pačią savižudybės problemą. Ir tiesiog nemokame apie ją kalbėti: kalbame tik manipuliacijos fone arba jau po skaudaus fakto. Žmogus, kuris iš tiesų patyrė suicidines mintis, net neturi kaip dorai kreiptis pagalbos į visuomenę, išskyrus gydytojus. Nes visuomenė nežino, ką su tuo daryti. Juk yra net pasklidusi nuomonė, kad tas, kuris kalba, niekada nežengs žingsnio – neva tokie žingsniai žengiami tyliai. Ar suvokiate, kaip tai ydinga ir baisu? Tokie pasakymai skatina taip besijaučiantį žmogų ne kreiptis pagalbos, o elgtis „rimtai“ ir tylėti – nes kitaip apie jį bus pagalvota kaip apie nerimtą ir manipuliuojantį.

Todėl užsiminiau apie viešosios erdvės bandymą nutildyti temą. Žinau – mediją spaudžia daug taisyklių, kaip galima kalbėti apie savižudybę, ir kaip negalima. Viena iš priežasčių – kad istorijos neįkvėptų savižudybių bangų, ypač tokį kelią pasirinkus kažkieno herojui. Na, racijos čia gal ir esama, tačiau man atrodo, jog realybėje rezultatas kiek kitoks: mes tiesiog apsimetame, kad tai nevyksta. Nors vyksta – ir skaičiai yra skaudūs, baisūs bei labai realūs.

Tąkart, pasidalinus mintimis ir raginimu į savižudybės temą žiūrėti atsakingiau ir sąmoningiau, feisbukas mano įrašą ištrynė, pranešdamas, jog šis neatitinka standartų. Emocinės primatinės vaizdo įrašas liko ten, kur buvęs. Jis standartus atitinka ir viešai erdvei yra tinkamas.

Todėl šiandien pasirinkau rašyti apie tai – kad dar kartą pasakyčiau ir priminčiau, jog ne vieno namuose per šias Kūčias ant stalo stovės tuščia lėkštė, padėta tam, kuris išėjo būtent tokiu būdu. Kažkieno namuose tai iki gyvenimo galo bus neužlopomas, negyjantis skaudulys, žaizda ir pūlinys. Kažkam labai trūks tėvo, motinos, sesers, brolio, vyro, žmonos ar draugo. Ir trūks amžinai. Tai vyksta, tai tikra, tai nežmoniškai skaudu.

Manipuliuoti savižudybe yra baisiausias dalykas, ką galite padaryti artimam žmogui. Bet nuo šito galite pasveikti – taip sakau, nes sveikas žmogus nesirinks apsimesti, kad jam depresija, nesirinks apsimesti beatimantis savo gyvybę. Kaip depresija yra liga, taip ir tokios manipuliacijos bei apsimetinėjimai yra liga ar sutrikimas.

Linkiu mums visiems sąmoningumo.

Pagalbos telefonai:

Psichologinės pagalbos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas Jaunimo linija Budi savanoriai konsultantai 8 800 28888 I-VII, visą parą Vaikų linija Budi savanoriai konsultantai, profesionalai 116 111 I-VII, 11:00 - 23:00 Linija Doverija (rusų kalba paaugliams ir jaunimui) Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai 8 800 77277 II–VI, 16.00 - 20.00 Pagalbos moterims linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai 8 800 66366 I-VII, visą parą Vilties linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai 116 123 I-VII, visą parą Krizių įveikimo centras Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius, http://www.krizesiveikimas.lt) 8 640 51555 I-V 16.00–20.00, VI 12.00–16.00

Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų.

„Sidabrinė linija“ – draugystės pokalbiai, emocinė ir informacinė pagalba vyresnio amžiaus žmonėms. Budi profesionalūs konsultantai 8 80080020 www.sidabrinelinija.lt [e-mail] I-V 8.00-22.00, VI-VII 11.00-19.00

Emocinė parama internetu

„Vaikų linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.lt Atsako per 36val. „Jaunimo linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: https://jaunimolinija.lt/lt/pagalba/pagalba-pokalbiais-internetu/ Pokalbiai internetu (angl.chat) Kasdien nuo 18 iki 24 val. Emocinė parama elektroniniais laiškais "Jaunimo linijoje" neteikiama „Vilties linija“ Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba [e-mail] Atsako per 3 darbo dienas „Pagalbos moterims linija“ Rašyti el. paštu: [e-mail] Atsako per 3 darbo dienas Psichologinės konsultacijos Rašyti el. paštu: [e-mail] informacijos svetainėje: http://www.psyvirtual.lt Atsako per 2 darbo dienas Pagalba nusižudžiusių artimiesiems Rašyti el. paštu: [e-mail] Atsako per 2-3 darbo dienas

Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija – puslapyje www.krizesiveikimas.lt. Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. (8-5) 275 75 64.