Taip susiklostė, kad iš moterų ir vyrų, stereotipiškai tvarkingesnėmis yra laikomos moterys. Tai nebūtinai tiesa, bet paprastai galvojama, kad tai moterys surenka išmėtytas vyrų kojines, nes joms tai trukdo ir yra negražu, kad tai moterys įtikina vyrus pasitepti drėkinamuoju kremu ar apsauga nuo saulės, nes joms svarbiau rūpintis oda ir jos sveikata, grožiu, kad tai moterys organizuoja kassavaitinius namų tvarkymus, pyragų kepimus, stalo puošimus ir visokį kitokį rūpinimąsi grožiu bei švara. Natūralu, kad stereotipiškai taip ir yra, nes labai daug žmonių ir augo taip, kad jei mergaitė – turi padėti mamai kuopti namus, gaminti, jei berniukas – gal tėčiui gelbėti lauko darbuose, jeigu tokių yra. Ir taip, žinau, kad yra šeimų, kuriose berniukai buvo įkinkyti su skuduru neprasčiau nei mergaitės, bet esama ir tokių, kurie išėję iš tėvų namų sumuštinio susitepti nemokėjo. Tiesiog kalbame apie stereotipus ir iš kur jie atėjo.
Būtent dėl šitokių stereotipų ko gero ir įvyksta didžiausias sukrėtimas, apsilankius viešajame moterų tualete. Ar prekybos centre, ar degalinėje, ar bet kur kitur. Jei remtumėmės stereotipais, vyrų tualetai turėtų atrodyti kaip viduramžių išvietės, na, o moterų skyriuje turėtume užuosti užsilikusius kvepalų debesis, muilo kvapą. Tik kažkodėl atsitinka grynai atvirkščiai.
Nupiešiu jums moterų tualeto vaizdą, jei tik tie tualetai nėra išskirtinai prabangios vietos dalis, iš tikrųjų prabangios, o ne lūšnynų emyratų elgetiška parodos dalis.
Tik įėjus mus pasitinka nutaškytos kriauklės. Velnias žino, kas tie užsilikusiame vandenyje plaukiojantys dalykai, gal nubyrėjusi veido pudra, gal likučiai po dantų valymo arba popierinių rankšluosčių atplaišos. Grindis ir šiukšliadėžes paprastai puošia vienas kitas tualetinio popieriaus gabalas, prilipęs, pakibęs ir nepakeltas, pramestas pro šalį. O tada jau rinkis iš kabinų. Į pirmąją neini, nes plaukioja. Kas? Patys žinote, kas. Ir nenorite pernelyg ilgai į jį spoksoti. Antrojoje kabinoje klozetas apvarytais kraštais. Kaip moteriai apvaryti kraštus? Kaip vyrui apvaryti kraštus aš žinau – bet kaip tai padaryti moteriai? Trečiosios kabinos šiukšliadėžėje matosi išvynioti įklotai ir laisve besidžiaugiantys panaudoti tamponai. Ketvirtojoje ant klozeto sėdynės pridėta popierių – ko gero ant jų sėdėta. Na ir kaip be klasikos – užėjus į penktąją ant klozeto, toje vietoje, kur reikėtų sėstis, kažkodėl matosi batų žymės. Kokiu tikslu norėta atsistoti ant vargšo įtaiso lieka paslaptimi. Grįžtant atgal prie kriauklių, vietos ten nerasi. Ar visos plaunasi rankas? Ne, niekas nesiplauna rankų, gal tik kokia viena kita davatkėlė. Tiesiog ten yra veidrodžiai, o prie veidrodžių eilė.
Galite pagalvoti, kad šaržuoju, ir tai iš dalies tiesa, bet vis dėlto taip ir yra. Gal ne kiekviename viešajame tualete viską, ką išvardinau, rasite vienoje vietoje, bet daugumoje pamatysite bent keletą šių šaunių vaizdelių. Kodėl moterys negali vandeniu nuplauti savo prispjaudytų ir pridergtų kriauklių arba po savęs popierine skiaute apsivalyti, man išlieka paslaptimi. Neįkandama man ir „nepataikiau, tai nepakelsiu“ teorija – jei namie metate šiukšlę ir ji nenukrenta į tam skirtą dėžę, tai ta šiukšlė ten mėnesiams ir įsikuria? Žinoma, apsisiotas klozetas yra visai kitas lygis – nepasitikėčiau tokio žmogaus asmenine higiena. Visa laimė, kad kiekvienam taip darančiam, ant kaktos neparašyta „aš apvarau klozetus“ – nes jei būtų, ko gero ne aš viena tokius pamačius į kitą gatvės pusę pereičiau bendrais higienos ir sveikatos sumetimais. Nuoširdžiai gailiu tų, kurių niekas nepamokė savo panaudotus higienos reikmenis delikačiai supakuoti. Ne, mėnesinės nėra nei gėda, nei šlykštu, bet tai nereiškia, kad kam nors malonu spoksoti į kito išskyras. O privatumo poreikis apskritai yra sveika savybė. Su neplaunamomis rankomis tas pats, kas su apvarytais klozetais – pasikvepinau, lūpas pasidažiau, o jei ten koks vienas kitas kirminiukas pilve rangosi, tai nieko tokio, niekas gi nemato.
Panašius vaizdus galima pamatyti drabužių parduotuvėse, ypač – pagriebus kokį pasimatuotą ir darbuotojos neapžiūrėtą rūbą. Palaidinių apykaklės nukleckuotos oranžinėmis pudromis, nors aiškiai sakoma nesimatuoti apatinių kelnaičių, moterys tai ne tik daro, bet matuojasi ne ant savų apatinių, ir ne su apsauginiais medžiagos sluoksniais tarpkojy. Ar yra tekę matyti ką nors bjauresnio? Na, yra tekę matyti pasimatuotus šortus, kruvinu klynu. Ir paties įvykio nesmerkiu – ne visos gali kontroliuoti savo mėnesines, kai kurios su jomis turi sunkumų ir problemų. Bet jei jau atsitiko – kodėl susukti tą savo išnarą į gniutulą ir paslėpti tarp kitų drabužių? Ką tokių atveju darytų socialinius įgūdžius ir atsakomybę turintis žmogus? Susirastų darbuotoją, prie kurio drąsiausią prieiti, paaiškintų situaciją ir sektų jo nurodymus. Gal tektų padengti žalą, gal ne – aš nežinau, bet palikti kitiems žiūrėti į jūsų išskyromis nutaškytą drabužį nėra gera išeitis.
Stereotipais gyventi aš nenoriu ir negyvenu – manau, kad higiena ir švara yra pageidaujama visoms lytims, o apskretimas bjaurus, kokios lyties bebūtum. Bet vis tiek ironiška, kad jei nieko aplinkui nėra, dažnai saugiau šmurkštelti į vyrų tualetą. Ir vis dėlto, mane stebina, kokios nevalos ir sutrės moterys gali būti – kita vertus, kai prioritetas yra prisipūsti lūpas, o ne susitvarkyti sugedusius dantis (dėmesio, pabrėžiu – sugedusius, o ne kažkieno požiūriu netobulus), tai ir kiti prioritetai ko gero yra panašūs.
