Paprašiau patikslinti. „Jus masažuos vyras – atsiprašau, masažistė, pas kurią užsirašėte, susirgo, o laisva vieta dabar buvo tik pas masažistą vyrą“, – kalbėjo išplėtusi akis, dydžio sulig lėkštėmis. „Tai gerai, o kas blogai?“, – vėl paklausiau nieko nesuprasdama. Masažistės, pas kurią užsirašiau, nepažinojau, tiesiog paskambinau užsiregistruoti, paklausė, ar gerai pas ją, pasakiau, kad gerai. Tai koks man skirtumas, pas ją ar ne pas ją? Kol mane masažuos ne automechanikas ar buhalterė, tol neturiu nusiskundimų. Man tas pokalbis atrodė kaip rebusas – atsiprašymo dydis buvo toks, lyg man kas būtų mažų mažiausiai atnešę prispjaudytą kavą, o aš situacijoje niekaip negalėjau įžiūrėti, kur čia ta blogybė. Atrodė, rodo man į blusą ir sako, kad ten dramblys.

Ir tada atsivėrė pandoros skrynia. Pasirodo, moterys masiškai ir tiesiog liguistai vengia eiti pas specialistus vyrus. Ir administratorės akys ne veltui lyg su mašinine pompa pučiamos didėjo. Vėliau jau iš masažisto teko išgirsti, kad ne viena moteris, sužinojusi, kad specialistas yra vyras, apsisuko ant kulno jau stovėdamos priešais jį patį. Buvo ir sceną iškėlusių. Beminkydamas man papasakojo, kad jam susirinkti klientūrą gerokai sunkiau negu kolegėms moterims, ir kad daugiau negu pusė ateinančių masažuotis iškart atsisako vyro paslaugų. O paslaugos kokybė čia niekaip nežaidžia – ar tos rankos auksinės, ar deimantinės, nenori ir viskas.

Mes labai daug kalbame apie tai, kaip darbo rinkoje diskriminuojamos moterys – pradedant mažesniu atlyginimu, laikymu žioplesnėmis, baigiant nenorėjimu įdarbinti ką tik šeimą sukūrusių moterų – bet vyrus pasaulis ir darbo rinka taršo taip pat negailestingai. Jau tik gerokai vėliau sužinojau, kad moterys atvirai vengia vyrų ginekologų, o keisčiausia man buvo išgirdus, kad net ir prie vyrų vizažistų dalis jų jaučiasi nepatogiai ir tiesiog visada renkasi moters teikiamas paslaugas. Vienas vizažistas pasakojo, kad moterys kažkodėl prieš jį daug labiau gėdijasi savo veido ypatumų, įvairių plaukelių, nesuformuotų antakių ir visokių kitokių labai žmogiškų, bet kaip joms atrodo, netobulybių.

Na, o su tais ginekologais, žinote, irgi geras cirkas. Kažkada instagrame pasidalinau, kad turiu gero ginekologo rekomendaciją, jei kas ieškosi gydytojo – pridėjau, kad vyras. Ir tada sukrito visa galybė žinučių, sakančių, kad gaila, jog vyras – nes kontakto šiaip jau tikrai reikėtų. Tada aš užvedžiau diskusiją – ar joms, moterims, svarbu pas kokios lyties specialistą eiti: masažistą, ginekologą, chirurgą ir bet kokią intymesnę procedūrą atliekantį žmogų. Žinote, nejaukumą nusirengti prieš vyrą aš dar galiu suprasti – nors man jis keistas, turint galvoje, kad reikia būti tikrai gerokai susireikšminusiu, kad galvotum, jog kiekvienas, tave pamatęs, puola galvoti nešvankiausius dalykus. Tai primena tas damas, kurioms atrodo, jog į jas visi žiūri ir visi jas kabina. Bet šitą pramušė kitas pasikartojantis argumentas. Moterys man rašė, kad pas vyrus specialistus joms neleidžia eiti jų gyvenimo partneriai: pavydi, prilygina tai išdavystei, kuria sąmokslo teorijas, kad tiesiog negali taip būti, jog vyras matys priešais save vaginą ir nieko neleistino negalvos.

Aš jų paklausiau, ar jiems taip pat atrodo ir apie juos pačius – na, pavyzdžiui, reikia seselei vaistus jiems į užpakalį suleisti. Ar jiems rodosi, kad tos seselės įsiaudrinusios į jų užpakalius žiūri ir vos laikosi nenualpusios nuo plaukuoto odos lopinio? O per apendicito operacijas, jų manymu, tos asistuojančios moteriškės ar operuojančios gydytojos tikriausiai apkvaitusios ir įsiaudrinusios aptarinėja, kaip pacientas atrodo ir ką jos norėtų su juo pabudusiu nuveikti?

Žinoma, į tai gero atsakymo nėra – jie jo neturi. Nes teisingas atsakymas – tai kad jie toksiški ir kompleksuoti mulkiai. O nurodinėjimas, pas kokį gydytoją lankytis, ar net neleidimas apsilankyti pas savo srities profesionalą, yra paprasčiausias emocinis smurtas ir niekas kitas. Bet jie juk taip nemano. Kad santykiuose vienas kito turi pavydėti, paprastai sako tie, kas savimi yra siaubingai neužtikrinti. Ir to pavydo jiems vis reikia, kad dar ir dar išgirstų, jog juos tikrai myli. Tos merginos ir tie vaikinai, kurie sąmoningai kelia pavydą, juo mėgaujasi ar liguistai pavydi, yra labai dideli vargšai. Provokuodami pavydą, jie prašo dar ir dar parodyti, kad yra svarbūs – jie negali tuo patikėti. Besimėgaudami pavydu žmonės tiesiog užglaisto tą netikrumo jausmą – va, pažiūrėk, kaip myli. Net pas gydytoją neišleidžia. „Mano Rolandukas taip mane myli, kad visiems pavydi – net daktarui, chichichi.“ Ne, tavo Rolandukas yra toksiškas menkos savivertės smurtautojas – jam svarbiau bet kokia kaina patvirtinti savo vyriškumą ir savo teritoriją – kaip šuniui stulpus numyžti – nei jo partnerės sveikata ir poreikiai.

Tiesa, Lietuva tiesiog seka bendras tendencijas. Amerikoje aštuntajame dešimtmetyje daugiau nei 90 procentų visų šalies ginekologų sudarė vyrai. Šiuo metu jie nesudaro nė keturiasdešimties procentų. Moterys užsienyje dažnai taip pat atvirai prašosi konkrečios specialisto lyties, atsisako vyrų. O baisiausia, kad baimė, nesaugumas, įsitikinimai, pavydas ir kompleksai netgi trukdo medikams mokytis. Dažnas atvejis, kad stebėti gimdymų neįleidžiami studentai vaikinai, na, o su merginomis tiek problemų nekyla. Kaip paruošti mediką, jei jis gali treniruotis tik su simuliacijomis? Beje, šį klausimą reiktų kelti visiems, kas nenori padėti būsimiems gydytojams tobulėti ir varo juos iš palatų bei operacinių.

Kai kada kaip argumentas naudojama tai, kad vyrai neturi nei vaginų, nei kiaušidžių, nei gimdų – ką jie gali suprasti. Vis dėlto, aš pati susidūriau, kad tai, jog turi moteriškus lytinius organus, nereiškia, kad būsi nors kiek empatiška ir švelni savo pacientei. Priešingai – mano patirtis, deja, sako, kad vyrai neretai pademonstruoja daug daugiau jautrumo, kantrybės ir daug mažiau smerkimo ir įsitikinimų brukimo. Tai, žinoma, neturėtų skambėti kaip moterų specialisčių nužeminimas – esu girdėjusi tiek apie prastus ginekologus vyrus, tiek apie prastas ginekologes moteris. Bet tai nebuvo jų lytis – tai buvo jų asmenybės. Bjaurios, grubios, atmestinos, neprofesionalios.

Na, o pabaigai – mane labiausiai prajuokinęs pasisakymas. Pasirodo, pas vyrus dažnai atsisako eiti ne tik moterys, bet ir patys vyrai. Pavyzdžiui, pas masažistus. Sako, kad nėra ten kokie gėjai – vyras jų nečiupinės. Kai pagalvoji, trapus tas vyriškumas, jei per valandą masažo kabinete išgaruoja.

Nenorite lankytis pas specialistus vyrus? Tai jūsų pasirinkimas – kiekvienas turime teisę eiti ten, kur jaučiamės patogiai. Tačiau siūlau kartais vėl ir vėl pasverti savo argumentus, pergalvoti mintis, persijoti, o gal net dirbti su savo kompleksais. Dėl savęs pačių. Vis tiek ne? Nieko tokio – bet kelti klausimus sveika.