Nesigilinant į smulkius trūkumus, o taip pat opozicijos klounus, seniai bejaučiau tokius šiltus jausmus kokiai nors valdžiai. Į svečius gal visų pasikviesti nenorėčiau, o ir tarkuoti juos kartais gaunasi skaudžiai – nes lūkesčiai didesni nei prieš tai buvusiesiems, iš kurių norėjosi tik kad Lietuvos visai neatitaisomai nesugadintų. Bet jei dar nesupratote – na, patinka man Lietuvos valdžia. Ot gerai užbalsavau – puikiai išsirinkau.
Kas patinka? Kad judame teisinga linkme.
Vis labiau saugomas žmogus. Vaikų mušti negalima – labai gerai, skatinu pamačius smurto atvejį netylėti ir duoti smurtautojui suprasti, jog toks elgesys nebus toleruojamas. Jei smurtautojas nenori klausyti, raginu kviesti policiją. Ar man negaila atiminėjamų vaikų? Jei kas nors juos atiminėtų iš gerų šeimų, žinoma, būtų ne tik gaila – būtų verta kovoti. Jei šeimoje vaiką muša, šeima galimai nėra gera – iškart niekas ir neatims, pirmiausiai visada bandoma geruoju įvesti korekcijas. Neįsisvaikit pernelyg, kad jūsų šeimoje bus taip, kaip jūs panorėsite – kaip panorėsite galima elgtis tik su savimi pačiu, o su visais kitais reikia tartis, taip veikia demokratija. Jei vaikas tartis negali – smurtautojas nesiklauso, jo nepriima kaip lygaus – jam padeda institucijos ir gina jo teises. Tas „kaip panorėsiu“ modelis veikia tik tol, kol nepažeidi kito prigimtinių teisių ir gera širdžiai matyti, kaip vis labiau realybėje tokia tvarka įsigali.
Dar patinka skiepai ir galimybių pasas. Idealiu atveju geriau nereiktų nei to, nei to, bet virusai, deja, demokratijos principu neveikia ir į duris prieš ateidami nepabeldžia. Galime sakyti, kad jie augo tradicinėse šeimose, kur vaikai mušami per kombinezoną, kur mamos dukroms bijo papasakoti apie seksą ir mėnesines, kur blogas ženklas į vestuves svečiui eiti pasipuošus juoda suknele, bet normalus ženklas balių prisivertus kelti dėl mamutės, nes jai skauda galvą, ką kaimynai pagalvos, be to, ji nori sureguliuoti viską pagal save. Tai va, virusai yra augę tokiose šeimose, kuriose yra žodis „reikia“, bet nėra „gerbiu tavo norą“ – ir dėl to su jais tenka tvarkytis ne pačiais maloniausiais metodais. Tačiau turint galvoje, kad skiepai gelbėja žmoniją nuo baisių lemčių pradedant nuo XVIII amžiaus pabaigos, įsitvirtinant XIX amžiuje, baidytis kaip kumelei nuo mašalų vasarą nėra reikalo.
Galiausiai – patinka, kad nors lėtai, bet judame homoseksualių žmonių lygių teisių pripažinimo link. Taip, kaip yra dabar, nėra idealu, bet jei nori iš Klaipėdos nuvažiuoti į Kauną, labai padeda paimti mašinos raktelius, įsėsti į automobilį ir įsukti į autostradą. Važiavimas 20 kilometrų per valandą greičiu neatveda idealiai greitai, ypač, kai pakelėje vis sustojama sysioti ir sumuštinių, bet net ir tokiu tempu, net ir pakeliui nusukant pas tetą Aldoną, kur ji privirusi barščių ir nemandagu atsisakyti, galima daryti išvadas, kad Kauną vairuotojas pasieks. Taip daug geriau nei norėti pasiekti konkretų tašką, bet nė nelipti į automobilį. Laimėti loterijoje neįsigijus bilieto neišeina.
Taip, partnerystės įstatymo pataisos atmestos ir sugrąžintos tobulinti. Kai kas stebisi, kaip šitaip jas teikė, neužsitikrinę reikalingo balsų skaičiaus, tačiau manau, kad toks ėjimas galėjo būti ir tiesiog pirmas žingsnis minties pasėjime, žmonių sąmoningumo auginime. Kiek žmonių pasidomėjo panašia tvarka pasaulyje? Kiek susipažino su įvairiomis alternatyvomis? Pirma gimsta mintis, tik tada atsiranda kūnas, gal niekas ir nebando Romos pastatyti per dieną?
Jei pasižiūrėsite į balsavusius prieš įstatymo pataisas, tai dauguma jų primena mūsų kaimynų diktatorių Aliaksandrą Lukašenką. Atsimenate, pirmojo karantino metu, dar senosios valdžios laikais, atvažiavo televizija į Seimą ir pagavo kelis ūsuotus bebrus valgykloje kotletukais besivaišinančius? Taigi va, tokie patys vaizdai. Nesakau, kad jie mažiau žmonės, bet kai ko jie turi tikrai mažiau. Absoliuti dauguma šviesių veidų balsavo teigiamai ir dėl to mano nuotaikos šiuo klausimu yra teigiamos. Ne šiandien, tai rytoj, pradžia yra sėkminga, priešingai nei bandoma parodyti.
Jūs tikriausiai stebitės, kodėl teksto pavadinimas toks nemalonus, o aš čia vis giedu, kaip viskas gerai. Tai eikime prie tos nemaloniosios dalies. Vis dėlto homoseksualūs asmenys – primenu, kad pataisa turėjo apibrėžti ne tik jų teises, bet ir heteroseksualių žmonių partnerystę, tačiau akivaizdu, jog priešinimasis labiausiai kyla tam tikrose temose, todėl apie jas ir kalbu – šią dieną Lietuvoje nėra laikomi lygiateisiais. Labiau, sakyčiau, tokiais tarsi ligoniukais, tarsi nusikaltėliais, tarsi gyvuliukais – bet kuo, bet ne lygiateisiais žmonėmis.
Lygiateisiu asmuo laikomas tada, kai gali daryti tai, ką laisvai daro dauguma šalies žmonių. Kai sakote „aš ne prieš, bet jūs viešai nesirodykite“, jūs žmogui rodote, kad laikote jį ne daugiau kaip šunimi prie būdos. Heteroseksualios poros be grasinimų ir įžeidinėjimų gali eiti gatve susikabinusios rankomis. Gali pasibučiuoti. Gali kelti savo nuotraukas į socialinius tinklus ir viešai reikšti savo meilę. Vadinasi, homoseksualūs asmenys bus lygiateisiai, kai galės be neigiamų pasekmių daryti tą patį – ir be jokių papildomų klausimų. Kai sakote, kad „aš ne prieš, bet tuoktis ar sudaryti partnerystės jūs negalite“, jūs žmogui rodote, kad jis ne daugiau, kaip jūsų kieme atliekomis maitinamas priklydęs katinas. Heteroseksualūs asmenys gali teisiškai apibrėžti savo santykius, gali švęsti savo santykius. Vadinasi, homoseksualūs asmenys bus lygiateisiai, kai galės be papildomų sąlygų padaryti tą patį. Iki tol jūs juos laikote prastesniais, mažiau vertingais ir nereikia čia tų „aš nieko prieš, bet...“ Jei yra „bet“, žmogaus lygiu jūs nelaikote. Kitaip sakoma, diskriminuojate žmogų dėl jo seksualinės orientacijos.
O ypač žiauriai diskriminuojate tada, kai sakote, kad taip saugote savo vaikus nuo tvirkinimo. Nuo ko saugote? Nuo homoseksualų? Tai dar ir viešai kaltinate žmones vienareikšmiškai sunkiu nusikaltimu – pedofilija. Nesate prieš, bet šmeižiate? Kiek tradicinių šeimų slepia arba nė nežino, kad labai tradicinis dėdė Vaciukas kišo į svečius atėjusioms giminių mergaitėms rankas į triusikus? Tai, beje, tikra istorija ir ne vienetinė – žinau tokių ne vieną, tik vaciukai skirtingus vardus turi. Ir, žinoma, dalyvauja šeimų marše. Išsimėžkite savus tvartus, pamatysite, pasirodys, kad gal ne pas kaimyną, o pas jus iš tikrųjų smirdėjo.
Taip, man patinka valdžia ir judėjimo kryptis. Bet šiandien galima sakyti, kad Lietuvos valdžia, įskaičiuojant ir prezidentą, atsižvelgiant į jo pasisakymus, homoseksualių asmenų nelaiko lygiais. Sako, kad gerbia, kad visų teisės turi būti užtikrintos, bet iš tikrųjų tų teisių ir pagarbos neduoda. Deja, šiandien Lietuvoje homoseksualūs asmenys laikomi prastesniais ir tai yra objektyviai pamatuojama.
