Bet kodėl, kai pamatome moterį, kuriai virš keturiasdešimt metų ir ji atrodo stulbinamai, sakome: ji atrodo nuostabiai, kaip jos amžiaus moteriai? Kokia čia mėsmalė? Kodėl negalime tiesiog pasakyti, kad ji atrodo pritrenkiančiai?

Pakalbėkime apie nevienodas senėjimo galimybes lytims.

Nuo pat senų laikų moterys norėjo atrodyti amžinai jaunos, Kleopatra maudėsi pieno voniose, o senovės Romos moterys praleisdavo valandų valandas drėkindamos veido bei kūno odą. Turbūt visi norime visada išlikti jaunais, kaip nenorėsi, kai visa medija aplinkui rėkia – pasaulis tik jauniems! Tačiau būnant moterimi senėjimas turi visai kitokią reikšmę – senti mums yra uždrausta. Beje, nepagalvokite, kad aš prieš odos drėkinimą, tikrai ne, pati prižiūriu savo odą, tik ne dėl to, kad ji amžiais išliktų jauna, o todėl, kad myliu save.

Dar galime kalbėti apie išorinius veiksnius, kurie nulemia moters siekį išlikti visada jaunai, tokius kaip raukšles, kur moterims kuriami senėjimą stabdantys kremai ir reklamuojami medijose itin aršiai. Jei vyrams ir yra kuriami kremukai nuo raukšlių, jie nėra šitaip agresyviai brukami reklamose.

Galima pažvelgti dar ir kitu kampu. Širdžiai neįsakysi, taip? Apie poras. Kaip visuomenė žiūri į porą, kurioje moteris yra vyresnė už vyrą? Brigitte’a Macron, kuri yra vyresnė už savo vyrą tapo seksistinių juokelių auka. Tik dėl to, kad ji vyresnė! Jeigu Emanuelis Macron’as būtų vyresnis už ją, jokių seksistinių juokelių į Emanuelio pusę nebūtų mėtoma.

Tad, kaip nesistengsi „išlikti visada jauna“ su tokiu požiūriu iš šalies!

Taigi, akivaizdu, kad jaunystę mes garbiname, jaunystę iškeliame ant pjedestalo, bet tik moterims. Vyresnė moteris nei keturiasdešimties staiga turi pradėti gėdytis, kad yra keturiasdešimties metų moteris.

Arba, moteris turi senti maloniai akiai: dažyti žilus plaukus, tepti ant veido kremus nuo raukšlių ir dar šimtai must do, kai tau keturiasdešimt tam, kad atrodytum kuo jaunesnė. Moterys ryžtasi ir plastinėms operacijoms tik tam (dažniausiai), kad atitiktų visuomenės „jauno žmogaus” standartus.

Tad taip tik patvirtinu savo mintį, kad mums visiems senti yra neišvengiama, tačiau moteriai senti – gėda.

Tau taip pat gali būti įdomu ir šis tekstas: nekaltas grožis ir malonu elgesys nėra vienintelis moterims lemtas likimas

Todėl, kai kalbame apie moterų emancipaciją ir lyčių lygybę, ar tikrai galime sakyti, jog moterys yra absoliučiai lygios senti su vyrais? Deja, bet ne. Tam tikra prasme, viešpataujantis jaunystės kultas, žinoma, paliečia ir vyrus. Vyrai lygiai taip pat gali kentėti dėl amžiaus poveikio. Tačiau visuomenės požiūris kardinaliai skiriasi į senėjantį vyrą ir į senėjančią moterį, todėl viso teksto metu ir kalbu tik apie išvaizdą, nes būtent čia požiūriai ir išskiria. Kaip neišsiskirs, kai moterims nuolat žurnaluose, reklamose bet kur kitur yra brukama žinutė: lygi veido oda + riestas užpakalis = laimė. Vyrai dėl amžiaus niekada nebus nuvertinti meilės ir sekso srityse, o pasirodžius pirmiesiems senėjimo požymiams, į juos nežiūrima su gailesčiu ar pasibjaurėjimu. Anaiptol, žavimės. Smagus faktas (jis nebus smagus), vieno tyrimo metu buvo nustatyta, kad Holivude moterų atlyginimai auga iki 34 metų, o po to staigiai ima kristi, o vyrų ima kilti kai jie sulaukia 50 ir vėliau atlygis nekinta. Tai gali tapti įrodymu ir dėl nevienodo atlygio ir dėl nevienodo amžiaus suvokimo arba kitaip, gerbiamieji ir gerbiamosios, tai yra puikus dvigubų standartų pavyzdys.

Barack’u Obama (su visa meile jam, nors peiksiu dabar ne patį Obamą, o visuomenės požiūrį) pražilusį per dvi prezidentavimo kadencijas daugelis žavėjosi jo žilstelėjusiais plaukais ir elegantišku prezidento senėjimu. O 2008 metais kandidatuojant Hillary Clinton į prezidentus, buvo žurnalistų, kurie klausė, ar tikrai mes norime matyti moterį, kuri Baltuosiuose Rūmuose, kas dieną jų akyse sensta? (Šiuos faktus ir dar daugiau galite rasti knygoje „Nesunaikinama moterų galia”, autorės Mona Cholet.)

Šiuos faktus pateikiau, kaip įrodymą, kad moterims neleidžiame senti. Tačiau sugrįžkime dar prie meilės ir sekso srities. Sutikite, tikrai vyrauja norma, jog moterys vyresnės nei keturiasdešimties nebeatrodo gundančiai, todėl daroma prielaida, kad išnyksta ir jos lytinis potraukis. Tai yra nesąmonė, nors man ir ne keturiasdešimt, bet kaip moterims, būnant dar tik keturiasdešimtmetėm gali išnykti lytinis potraukis? Manau, kad kaip tik, būtent tokiu metu jos pasiekia lytinę brandą, seksualumas niekur neišnyksta, o jos gyvybinės jėgos tikrai neišsenka. Senstant, moterų vertė nemažėja, o štai per savivertę gali stipriai kirsti. O kai pagalvoji, tai tik sumauti lyties stereotipai ir visuomenės normos. Tačiau, pažvelgus iš kitos pusės, manau, kad būtent jie gali priversti mus ieškoti naujų kelių, savo kelių, nešvaistydamos niekam kitam savo brangaus laiko, pavyzdžiui, moterys gali sau leisti natūraliai senti be gėdos jausmos.

Ir pabaigai noriu užduoti klausimą bei su juo palikti tuos, kurie neigia stereotipus, vyraujančius visuomenėje: kaip galima taip nesuvokti apie patiriamą įtaką, prietarus, ilgą stereotipų atsiradimo istoriją, lemiančius mūsų požiūrį ir įtvirtinančius mūsų supratimą apie tai, kas yra gražus ir tai, kas bjauru?