Atrodo ši mintis akivaizdi, bet kartais net nepagalvoji, kol kažkas nepasako tiesiai šviesiai į akis. Turbūt supratai, kad ši knyga mane įkvėpė, įkvėpė mano pačios pokyčiams. Todėl, nors ir po pasaulį keliauti bijau dėl pandemijos, ėmiau kurti savo gražesnę realybę iš to ką turiu. Taigi, Eat. Pray. Love, ne Liz, o Marijos.

Valgyk.

Čia turėčiau padirbėti iš peties. Mano skrandis yra silpnut silpnutėlis, turiu refliuksą. Amžinai turiu stebėti ką valgau. Bet ar stebėjau? Ne. Jeigu atvirai, visiškai ne. Valgiau praktiškai bet ką, tik cukraus privengiu. Galiu kartais prisikimšti iki pykinimo ir nieko dėl to nedaryti. Mano skrandžio bėdos net neleidžia man priaugti svorio, o po savo intensyvios vasaros aš dar labiau sukūdau. Atrodau tikrai ekstremaliai liekna. Išsigandau, kai žmonės tą ėmė pastebėti. Dar labiau susirūpinau, kad po kiekvieno valgio mane ėmė pykinti, anksčiau tik tada, kada daugiau maisto suvalgydavau, kiek vėliau – po kiekvieno valgio.

Dėkoju už žmonių pastabas ir šitą ekstremalų sulieknėjimą, nes antraip, nebūčiau pradėjusi rūpintis tuo, ką dedu į lėkštę ir į burną. Ėmiau net valgyti mažesnes porcijas, bet dažniau. Jeigu truputį padidinu porciją, mane vis dar ima pykinti arba skrandis stoja, arba refliuksininkai žinos, ima perštėti gerklę.

Tad „Valgyk” dalis man tapo ne tik maisto pasimėgavimu, bet sveikatos gerinimu iš esmės. Bet kokiu atveju, ši dalis yra ne apie dietą, ne apie grožį (na, nebent tik kažkuria prasme), bet apie sveikatą.

Melskis.

Ši dalis man per laiką tapo itin jautri. Vadink kaip nori, Visata ar Dievu, bet aš ėmiau tikėti, kad galiu prašyti Visatos dalykų ir jie man bus atsiųsti. Vieniems tai turbūt visiški niekai apie tokius dalykus skaityti, bet man tai nerūpi. Aš tikiu ir toks tikėjimas mane įkvepia. Mano meditacijos dabar yra ne tik apie minčių išvalymą ar pabuvimą su savo mintimis, bet ir apie tai, kad šitaip galiu siųsti į viršų savo gerąsias vibracijas. Praktiškai visose saviugdos knygose yra rašoma apie Visatą ir kaip mes esam visi verti prašyti jos gerų dalykų savo gyvenimui. Aišku, tai nereiškia, kad jeigu tiesiog sėdėsi ir prašysi, jog atsiųstų pinigų ar meilės, ir atsiųs. Nieko panašaus, tačiau bet kokiai veiklai tikiu, kad gali įkvėpti. Apie tikėjimą Visata ir jos siunčiamomis vibracijomis daug skaičiau Jen Sincero knygoje „You are a Badass”, o žiūrėjau Youtube kanale – Leeor Alexandra. Čia rekomendacijos, jeigu kartais norėtųsi pašniukštinėti.

Beje, kiekvieną rytą ir vakarą kartoju savo tris norus. Kam aš čia meluoju, iš tiesų visada kartoju tas pačias afarmacijas. Kokias? Hah, nesakysiu. Ar pildosi? Pildosi. Bet kaip ir sakiau, aš pati įdedu nemažai darbo, kad pildytųsi mano norai, tik Visata man padeda, o afarmacijos įkvepia.

Pabandyk. Sugalvok norą (gali ir daugiau) konkretų, jeigu nori uždirbti pinigų, tai kiek? Per kokį laiką? Nori santykių? Kokių? Su kuo? Ir šiuos norus kartok. Visada. O tada juos paleisk. Skamba ironiškai, huh? Bet taip yra, tam, kad norai pildytųsi, mes turim juos paleisti nuo desperacijos.

Mylėk.

Mylėk dalis man kol kas dar yra apie meilės sau užauginimą. Kartais dar išsprūsta nepasitikėjimas savimi, kartais stipriai užsioverthinkin’u, kartais suabejoju savo tekstų, podcast’ų, mokymų ir pranešimų kokybe. Kartais stipriai užsiimu saviplaka, kartais dar pasakau taip, nors norėjau sakyti – ne. Bet mokausi ir kai nepavyksta, stengiuosi iš paskutiniųjų atsitraukti ir į bet kokią situaciją pažvelgti iš šalies, na ir kažkaip, kažkokiu būdu nekritikuoti savęs. Štai tada prasideda tikrasis meilės sau auginimas. Kad ir savo skrandžio priežiūra, tai yra meilės sau išraiška. Žingsnis po žingsnio, palengva. Ir žinai, nebeturiu laiko skurdžioms mintims apie save, todėl sau kiekvieną dieną kartoju, kad aš verta meilės, aš graži, aš protinga, aš dėkinga už viską, ką turiu ir kas manęs dar laukia (nes dėkingumas yra malonumo narkotikas), man patinka kokia esu aukšta, ir man patinka mano užpakalio dydis! (Šitą paskutinę afarmaciją pavogiau).

Jau mano minėtoje knygoje, autorė Jen Sincero rašo skyriaus pabaigoje manisfestus meilei sau, juos čia norėčiau nukopijuoti, kaip manifestą sau ir tau.

Mylėk save ir tikrai visiems bus geriau nuo to, o kuriems ne, jie patys pasitrauks.

Mylėk save ir būk dėkinga už tai, kas esi, ir tai, kuo tampi.

Mylėk save ir gyvenimas taps švente.

Mylėk save labiau, nei myli savo dramas.

Mylėk save, kad ir kur dabar bebūtum.

Taigi, mano Eat. Pray. Love yra apie tai,