Balsuoti neatėjo daugiau nei kas antras žmogus, turintis rinkimų teisę. Daugiau nei kas antras. Išsiskaičiavom pirmais-antrais ir dar liko. Kai kurie klasės susitikimai po dešimties ar dvidešimties metų turi didesnį lankomumą. Tie, kurie balsavo ir kuriems bent kažkiek rūpi, nuo sekmadienio mūsų šalyje oficialiai yra mažuma.

Baksnoti į kitų valstybių aktyvumą gal ir liūdna, juk tik durniams svarbu, kokį automobilį turi jų kaimynas, protingiems svarbiausia turėti tokį, kuris atitinka jų pačių poreikius. Bet jei jau įdomu, paguglinkite Tarptautinio demokratijos ir rinkimų paramos instituto (International IDEA) sudarytą lentelę. Ta, kurią radau, nors šiemet jau kiek pasenusi, rodo, kad su savo 52,93% rinkėjų aktyvumu 2012 metų palamento rinkimuose pasaulyje buvome 157-oje vietoje. Kur būtume šiandien? Kažkur šalia Maroko ir Nigerijos. Kažkur 180-oje vietoje. Iš 196-ių. Satyroje apdainuotas Lietuvos vyrų futbolas didžiuojasi 131 vieta pasaulio reitinge. Mes prastesni piliečiai, nei futbolininkai.

Kažkada guglinausi, koks vidutinis lietuvių intelekto koeficientas. Nustebino, kad rodiklis – mažesnis, nei bendras pasaulio vidurkis. Nors ieškojau seniai ir šaltinio nepamenu, skaičiais lyg ir galėčiau abejoti, bet sekmadienį įrodėme, kad vidutiniškai tikrai esame kvailiai.

Sakantys, kad jiems nerūpi, kad politika nesidomi, kad jų balsas nieko nekeičia, greičiausiai, savo IQ galėtų užrašyti ir sviesto riebumą. Galvočiau, kad be atskiro asmeninio žemėlapio jie gal neranda rinkimų apylinkių, bet ir tai šiais išmaniųjų telefonų laikais netinka. Nors gal įsijungti žemėlapius ir dar telefone – kiek per didelis iššūkis. Ką ten, taigi technologijom nesidomim.

Gali būti, kad šis balsavimas iš tiesų atitinka vidutinio lietuvio poreikius. Juk sakoma, kad demokratiniuose rinkimuose išrinkta valdžia – tautos atspindys. Ir pasidaro aiškiau, kodėl net aukščiausiuose postuose matome impotentiškus politikus, bijančius savo paties šešėlio ar net išdidžiai demonstruojančius, kiek daug dalykų jiems nerūpi. Kartais – net įstatymai.

O kodėl jiems kažko nedaryti? Kas juos nubaus? Jų darbdaviai? Rinkėjai? Nejuokaukit, daugiau nei pusė jų net nežino, ko anie yra pridirbę. Ir nežinos, nes toliau savo kiemo ir rietenų su kaimynais nieko nemato. Mes esame savęs negerbiančių žmonių tauta, kuriems jų balsas, jų nuomonė ir jų pasirinkimas yra nevertas dvidešimties minučių kas ketverius metus. Tokie sumažėję, tokie nesvarbūs, tokie patys sau neįdomūs, kad net didžiuojasi dar sykį parodę esantys nenusipelnę egzistuoti.

Sekmadienį mes parodėme, kad mums vienodai, ar mūsų šalį valdys tie, kurie stengiasi dėl šalies ir jiems nepavyksta, ar tie, kurie joja ant patogaus žirgelio į savo pačių gerovę. Mums (daugiau nei pusei mūsų, taigi – mums) vienodai, kokiomis taisyklėmis vadovausimės ateinančius ketverius metus, ar į mūsų šalį norės ateiti užsienio investicijos, ar bus stengiamasi išspręsti bent dalį problemų, kurias turime, o jų turime apsčiai ir tai menkas rinkėjų aktyvumas tik įrodo.

Baisiausia, kad tai mažumai, kurie prie urnų atėjo, likusi dauguma kas sykį pateikia staigmeną. Jau daugybę metų matydama jaunas šeimas, drauge su vaikais einančias prie urnų, būnu tikra, kad mūsų šalis eina teisingu keliu. Iš šeimos atėjusios vertybės tiesiog negali nekeisti mūsų ateities. Viena bėda, kad į tą ateitį bandau žiūrėti prie balsadėžių ir tai – mano didžiausia klaida. Juk paklausinėjęs žmonių bibliotekoje gali pagalvoti, kad visa Lietuva skaito.

Turime dvi kaimynines valstybes, kuriose žmonės neturi galimybės patys išsirinkti sau valdžios. Pastarųjų mėnesių įvykiai Baltarusijoje rodo, kad dėl šios teisės žmonės pasiruošę rizikuoti labai dideliais dalykais, net ir savo sveikata. Ir, nors gebame arogantiškai pastebėti, kad baltarusiams gal ne viskas sekasi, esame už juos dešimčia galvų žemiau. Esame po jų kojomis. Mūsiškiai nesugeba net ateiti iki balsadėžės, ką jau čia su vėliavomis, į gatves ir prieš fizinę jėgą.

Nebalsavę menkapročiai gali kaltinti aplinkybes: pandemiją, blogą orą ar nusivylimą Lietuvos politikais, bet jei bloga sveikata besiskundžiantys senjorai sugebėjo nueiti ir įmesti biuletenį į urną, jūs pasiteisinimų tiesiog neturite. Sekmadienį jūs sukūrėte situaciją, kai būti lietuviais drauge su jumis gėda. Kai apibrėžėte Lietuvą kaip neveiksnių ir nemąstančių žmonių šalį. Ačiū jums už tai ir linkiu, kad kada nors tai pasikeistų. Nors kol kas atrodo, kad to tikėtis beviltiška, juk realiau laimėti pasaulio futbolo čempionatą.