Tad ar iš tikrųjų nereikia vyro? Patys du žodžiai reikia/nereikia – ydingi. Nors ir skelbiuosi esanti feministė, tai nereiškia, kad atsisakau santykių su vyru, santuokos, vaikų, šeimos ir panašiai. Nieko panašaus. Tad ar aš noriu santykių su vyru? Taip. Ar man jų reikia? Painiavos keliantis klausimas.
Galim permesti akimis kasdienius rūpesčius. Žinai, yra tokių darbų darbelių, kuriuos maloniai besišypsodama atiduočiau kitam ar kitai atlikti. Pavyzdžiui, mano mėlynasis vabalas ir autoservisas. Kai vabalą reikia nuvežti į autoservisą – man didžiulė kančia. Todėl tikrai, jeigu turėčiau vyrą/vaikiną šį darbą su didžiu džiaugsmu perleisčiau jam. Bet tai nereiškia, kad nebūnant šalia vyrui, savarankiškai negaliu to padaryti.
Čia toks elementarus pavyzdys su automobiliu, bet tokios kasdieninės situacijos kortą ištraukia tie ir tos, kuriems ir kurioms užgimsta didis noras oponuoti feministinių pažiūrų moterį. Manęs net vienas bičas yra paklausęs su tokiu ironijos prieskoniu, bet nu Marija, pasakyk atvirai, ar tau patinka vairuoti ar geriau vairą perleidi bičui? Aš atsakiau, kad man vairuoti automobilį yra vienas didžiausių malonumų. Jis nepatikėjęs perklausė dar sykį, bet ar tikrai? Visi mano draugai, tėvai žino, kad vairuoti man nėra tiesiog nuvažiuoti iš taško A į tašką B. Mane tėtis išmokė vairuoti su traktoriumi dar ankstyvoje vaikystėje. Žinau, kad skamba juokingai, bet tikrai smagu!
Tai kaip čia dabar yra su manim, su ta feministinių pažiūrų moterimi? Taip, aš noriu santykių. Tačiau vyras nėra mano aukščiausiasis tikslas. Ir tikiuosi, labai viliuosi, kad niekada taip nenutiks, jog tikslu taps jis. O ir į patį vyrą nežiūriu, kaip į antrąją savo pusę.
Aš ganėtinai esu pilna savimi. Todėl yra sąžininga norėti, jog į mano gyvenimą ateitų irgi lygiai toks pat, pilnas žmogus.
Kai moteriai tikslu tampa vyras, atsiranda didelė rizika papulti į destruktyvius santykius. Gali ir nepapulti, valio. Bet kai esame apsėsti santykių idėjos (deja, daugelis individų būdami su savimi jaučia diskomfortą) neriame stačia galvą į bet ką su bet kuo ir žiūrėk, likai viena pati su trimis vaikais (gal kiek hiperbolizuoju, bet situacija tai ne iš mano vaizduotės palėpės ištraukta!).
Koks šios istorijos moralinis atspalvis? Moteris, kuri yra feministinių pažiūrų nėra nusikaltėlė, kurią reikia bausti. Feministė moteris gali teigti, kad jai nereikia absoliučiai jokio vyro jos gyvenime ir gerai, tai yra jos pasirinkimas. Aš asmeniškai noriu santykių. Tačiau, jeigu nepavyks užmegzti pilnavertiškų, lygiaverčių santykių esu pasiryžusi juos nutraukti arba net nesiimti jų kurti. Netikiu ir tuo pasakymu, vyras galva, moteris kaklas. Tikiu, kad arba abu galvos, arba abu kaklai. Kurti santykius tik tam, kad reikalas spaudžia, atleiskite, bet ne man.
Sekite Mariją „Instagram“.