Tiesa, kad gyvename laikais, kai vyrų ir moterų vaidmenys maišosi, keičiasi, kuriasi iš naujo ir kasdien yra apibrėžiami vis kitaip. Pyktį gali sukelti ir palinkėjimas susilaukti vaikų, ir noras jų niekada nesusilaukti, ir trumpas sijonas, ir sijonų atsisakymas. Bet dažniausiai – mėginimas apskritai reguliuoti kam kaip „priklauso“ elgtis.

Moterims šiuolaikiniame pasaulyje dar tenka kovoti su požiūriu, kad jos – mažiau pajėgios nei vyrai. Jei kalbame apie fizines galias, tikiu, kad imdami vidutinę moterį ir vidutinį vyrą, galėtume sau patvirtinti šį faktą. Vidutinė moteris, greičiausiai, gali pakelti ar išstumti mažiau.

Bet apsidairykite aplink. Ar matėte supermoterį Kristiną Paškevičienę, kuri iki gimdymo likus dviem dienoms toliau kilnojo štangą su 70 kg svoriu? O gal matėte ir kokį vyrą, kurio temperatūrai pasiekus 37,2 laipsnius jis nebepakėlė ir nuosavos rankos, ką jau ten kalbėti apie štangas?

Ar moterys tikrai silpnesnės emociškai? Kažkada man teko susipažinti su moterimi, kurios artimiausi žmonės dėl vienų ar kitų priežasčių žudėsi. Kai kurie neturi tiek artimųjų, kiek ji buvo netekusi – ir visų dėl savižudybių. Ji ieškojo pagalbos pas profesionalus ir užsispyrusiai šypsojosi. Jei atvirai, išoriškai atrodė laimingesnė už daugelį mano pažįstamų ir buvo dideliu įkvėpimu daugeliui.

Kitoje barikadų pusėje galiu pastatyti ir kitokią moterį, kuriai nulūžęs nagas tampa dienos tragedija. Ar net save, kai dar „Titaniko“ pradžioje pradedu kūkčioti į pagalvę: „Nelipkit į tą laivą, nelipkit!“ Nereikia ir „Titaniko“ – parodykite man vestuvių sceną muiliniausioje romantinėje komedijoje ar vaizdo įrašą su šuniuku, besidžiaugiančiu po ilgos pertraukos grįžusiu šeimininku.

Džiaugiuosi, kad pradėjome kovoti prieš stereotipus, kurie kuria moterims sudėtingą augti terpę. Kaip ir rodoma populiariajame „Be a Lady They Said“, neįmanoma laikytis visų mums duotų standartų ir tikiu, kad tvirto vertybinio stuburo neturinčioms damoms tie į šonus stuksenantys paliepimai gali tapti milžiniškos vidinės sumaišties priežastimi.

Pasidalijus tuo vaizdo įrašu atėjo vieno pažįstamo vyresnės kartos vyro žinutė. „Pažiūrėjau ir aš. Juk čia taip, kaip mums vaikystėje.

Nekalbėk daug, nekalbėk per tyliai. Neišsiskirk iš kitų, būk ypatingas. Neverk, nežvenk – būk vyras. Nunešk, paduok, padėk, uždirbk, nesiskųsk – būk vyras. Nusikirpk, nesikirpk, būk stiprus, nerodyk jėgos, būk kantrus, nestabdyk – būk vyras.“

Gerai, pakalbėkim apie vyrus. Pakalbėkime apie tuos, kurie, rodos, turi visas pasaulio galimybes įrodyti savo potencialą. Pasaulis laukia, ne, pasauliui reikia, kad jie jį įrodytų.

Labai tikiuosi, kad mažėja namų, kuriuose galima išgirsti frazę „būk vyras“. Ji taip retai vartojama sveikame kontekste, kad geriau jos visai nebebūtų. Gali būti, kad vienintelė šiai frazei tinkama formuluotė yra „būk vyras – būk laimingas.“

Laimingas, jei tavo hobis yra nerti vąšeliu. Laimingas, jei nori bliauti iki ryto žiūrėdamas romantines komedijas ir filmukus apie gyvūnėlius. Laimingas, jei nori nebūti vienintelis finansiškai atsakingas už dar porą burnų ir galvų namuose. Laimingas, jei esi lieknas. Laimingas – jei storas. Laimingas, jei myli kitą vyrą. Laimingas, jei nemyli nieko. Arba myli visus. Laimingas, jei nenori pasiekti karjeros ar kalnų viršūnių, bet puikiai jautiesi tvarkydamas namus ir ruošdamas vakarienę kolegas ir konkurentus ant menčių guldančiai žmonai.

Ir žinot, tas pats galioja ir damoms.

Nors šis vaizdo įrašas sujudino beveik tik moterišką bendruomenę, vienokius ar kitokius standartus aplinka taiko tiek vyrams, tiek moterims ir nė vieniems netenka lengvesnė dalia. Iš esmės, mums reikėtų atsakyti sau į klausimą, kas yra blogiau: ar negauti galimybės įrodyti savo jėgas, ar gauti atsakomybę, kuriai nesijauti pasiruošęs. O gal blogiausia tai, kad vis leidžiame sau kažko tikėtis iš žmonių, kuriems dar patiems neaišku, kam jie pasiruošę.

Daugiau Aistės tekstų skaitykite ČIA.