Pasikalbėkime apie tai, ką pareigūnas Livijus, sakantis, kad svarbiausia gelbėti kitiems, ir siekiantis garbės, padarė, pavyzdžiui, dėl šeštadienį Vilniaus „Metelicos“ klube sumuštos aštuoniolikmetės merginos – na, kad ir dėl tos pačios jos garbės, dėl jos psichologinės būklės, dėl visuomenės supratimo ir požiūrio į prievartą. Kadangi pareigūnas pratęs daug ką fiksuoti ir dalintis socialiniuose tinkluose – ten galime pamatyti jo nuotraukas su ginklais, žiburėlius, įrengtus į tarnybinę bent jau man nepanašioje mašinoje, jo meniškas fotosesijas, nusisukus žvelgiant į tolį, su uniforma, šviečiančia naktyje, ir taip toliau – tai nepraleidžia progos pasidalinti savo nuomone ir žaginimo klausimais.

„Mažiau lakt reikia ir raitytis, ir nieko nebus“, – rašo pareigūnas Livijus. Paaiškinu pareigūno žodžius: merga lakė, raitėsi (atsargiai – jei šoksite kažkaip energingiau, pareigūnas gali suprasti, kad duodate leidimą jam prievarta su jumis pasimylėti) – pati kalta, užpuolikas tai ką – nesusilaikė, ne taip suprato žmogus. Kam nepasitaiko – prilupti ir išprievartauti. Visi mes žmonės.

Šiuo įrašu pasidalinus Salomėjai Vaitelytei, savo įžvalgomis norą pajuto ir Rokas Stanys. Nors vaikinas neatrodo tokios poetiškos sielos, panašumų socialiniuose tinkluose su pareigūnu galima surasti: jam taip pat patinka fotografuotis – pavyzdžiui pusnuogiui arba BMW automobilyje. „Per prievartą kelnaičių tikrai niekas nenumovė, manau, tiesiog didelis burbulas čia išpūstas, pinigų kekšė pasidaryti nori tikriausiai...“ – tik klaidas ištaisiau, atleiskite, Rokui tikriausiai klaviatūra prastai veikė. Arba mokykloje nekaip sekėsi.

Viena moteris davė neblogą idėją: „Kiekvieną kartą, kai man sako, kad „išprievartavo, nes pati prašėsi“, aš tam žmogui (nesmarkiai) trenkiu per rankas/veidą ir sakau, kad aš jiems trenkiau, nes jų veidas to prašėsi.“ O dabar paaiškinsiu Livijui ir Rokui, kokio velnio vis minėjau jų nuotraukas. Rokai – tos jūsų pusnuogės nuotraukos – manau, jūs provokuojate kokį potencialų prievartautoją. O dar jei vaikštote tamsiomis gatvėmis – tai tiesiog prašotės. Livijau – jūs taip pat. Nors berašant tekstą spėjote savo profilius padaryti privačius, mano smegenys veikia šiek tiek greičiau nei jūsų. Pavyzdžiui, ta nuotrauka, kur į objektyvą atkišti sėdmenys – ar tik neprovokuojate? Ar tik nesiprašote? O jeigu kažkam pasirodys, kad norite? O tie jūsų demonstruojami prabangūs, nublizginti automobiliai? Ar tik nepagalvos vagys gavę leidimą juos pasisavinti?

Kiekvienas apsikakojimas dar nėra nuomonė. Nuomonei reikia atsakomybės ir smegenų. Tai – paprasčiausias žmogiškumo nebuvimas, ciniškas aukos kaltinimas ir užpuoliko, nusikaltėlio teisinimas. Pasižadėjote ginti, bet pasitaikius pirmai progai, žodžiais paspardėte nuskriaustą merginą, vietoje to, kad ją apgintumėte.

Kol kas daug vilties neįkvepia ir Lietuvos policijos vangumas ir neryžtingumas su oficialiais atsakymais. Lietuvos policija kol kas pasakė, kad svarstys situaciją ir ją „vertina neigiamai“ (ar nepagalvojote visų pirma atsiprašyti?).

Man sunku šitaip rašyti apie jus, nes visada noriu palaikyti Lietuvos policiją, kur daug atsidavusių, protingų, garbingų žmonių, sunkus emociškai ir fiziškai, rizikingas, svarbus darbas. Bet kažkodėl atrodo, kad jums nėra gėda. Ir man dėl to neramu – tikiuosi, leisite mums suprasti klydus. O tai įmanoma tik labai aiškiai, be mykimų, ryžtingai parodžius poziciją. Prisiminkite – pažadėjote saugoti. Tai pasirinkite, ką saugosite – tokius, kaip Rokas ir Livijus, kurie pasisako už prievartą, ar prievartos aukas.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (233)