Šiais laikais kur kas įstabesniais dalykais tampa pailsėjęs žvilgsnis ir nesuvaidinta šypsena, sąmoningai namie paliktas išmanusis telefonas, kokybiškos miego valandos, gyvi pokalbiai su draugais, ramus kalbėjimas, apleistos paskyros ar išvis jų ištrynimas socialiniuose tinkluose ir teigiamas atsakymas į paprastą klausimą: „Gal einame išgerti kavos, tiesiog dabar?“.
Prabanga keičia savo veidą. Minutės tikslumu užpildyti darbo kalendoriaus lapai, nuolatinis lėkimas ir „neturiu laiko“ sindromas jau neberodo to žmogaus svarbos, reikalingumo ir patrauklumo. Prie žando prilipęs mobilusis telefonas (net vairuojant! Nors kone kiekvienoje mašinoje veikia laisvų rankų įranga) atrodo ne „svarbiai“, o apgailėtinai. Kokybiško gyvenimo atributai tampa prie kojų „prilipę“ sportiniai bateliai skuodžiant miško takeliu, traukiant į plaučius gryną orą, sėdėjimas su knyga parke ar lėtas kavos siurbčiojimas iš keraminio puodelio kavinėje, užuot teliuškuojant karštą gėrimą vienkartiniame puodelyje skubant iš tako „A“ į „B“.
Ar prisimenate, kada paskutinį kartą kažką darėte dėl savęs? Ne iš egoizmo, o tiesiog iš paprasto rūpesčio savimi. Naujoji prabanga – lėtumas – ne silpniems. Nusprendus sulėtinti gyvenimo tempą, iš pradžių gali prireikti net valios pastangų. Galite pradėti nuo paprasto testo, pavadinimu „Raudonas šviesoforas“. Kaip reaguojate, kai artėjant prie sankryžos įsiplieskia raudona šviesa? Kuo labiau plūstatės ir širstate, tuo labiau jums reikia „pristabdyti arklius“.
Lėtesnis tempas mums dažnai asocijuojasi su nesaugumu, laiko švaistymu, neproduktyvumu. Ir ko norėti, jei lekiantis, „dirbantis“ pasaulis mums bruka tokią mintį ir net veda keistas statistikas, kurių išraiška yra tik išdirbtos valandos, kalkuliuojamos į uždirbtus arba (o, siaube!) per tą laiką neuždirbtus pinigus. Girdėjau net apie tokį tyrimą, kiek laiko per gyvenimą žmonės praleidžia stabteldami prie raudono šviesoforo ir kiek neva per tą laiką jie galėjo „užkalti“ dolerių ar kitos valiutos. Lėk, žmogau, prakaituok, tik ir galvok kaip kiekvieną sekundę paversti šlamančiais. Jauskis kaltas, net dėl tų keletos minučių praleistų laukiant žalio signalo. Su tokia filosofija pamatę užsidegant raudoną šviesą, kraujas tiesiog ima virti gyslose. Ir žalojame savo psichologinę būklę, skatiname pyktį, erzelį, nekantrumą. O jeigu į raudoną šviesą šviesoforo lempelėse pažiūrėti ne kaip į prakeiksmą kelyje, o palaimą? Atokvėpio akimirką skubančioje dienoje, minutės poilsį ir pabuvimą akimirkoje, per kurią galima apžiūrėti, kokios spalvos šiandien dangus, sugalvoti, ką skanaus pasigaminti vakarienei, susirasti mėgiamą dainą per radiją arba tiesiog pasvajoti. Jūsų savijautą pagerins ne prasčiau už maisto papildus „nervams stiprinti“.
Kam man tas lėtumas, paklausite? Suteikdamos sau galimybę mažiau skubėti, išlikti ramesnėmis, sukursime sau aplinkybes pajusti pasaulį ir save. Pažvelgti į savo gyvenimą, kuris nelekia pro šalį. Ką veikiau vakar, užvakar, prieš mėnesį? Ką veikiu dabar? Įsileidus truputį daugiau lėtumo į savo gyvenimą, o tuo pačiu ir ramybės, gal net tylos, galima išgirsti tai, kas tikrai svarbu. Atsitinka, kad beprotišku skubėjimu neužterštoje terpėje randasi paprastesni sprendimų variantai, išeitys iš sudėtingų situacijų, išgirstami atsakymai į rūpimus klausimus.
Lėtas gyvenimas nereiškia, kad jame nėra skubiai ir greitai daromų darbų. Kartais tai neišvengiama, net privaloma. Tačiau kai visos mūsų dienos ir minutės suskaičiuotos sekundžių tikslumu, laiko gyventi tiesiog nebelieka. To skubėjimo iš mūsų dienotvarkės „neišpjausime“ šimtu procentų, bet sąmoningumas ir pasirinkimas yra tas peilis ir šakute, kuriuos naudodami savo gyvenimą galime padaryti lėtesnį ir skanesnį.
Norėtumėte pabandyti gyventi lėčiau, bet nedrąsu ir net nežinote iš kurio kampo prie to prieti? Pradžiai pagelbės ši paprasta taisyklė – valanda per dieną tokios veiklos sau, kurią darytumėte be skubos, ramiai, nenusistačiusi laikmačio. Tokią valandą kiekviena sau esame skolingos. 60 minučių per parą, tai tėra 1/24 visos jūsų paros, tai mažiau nei 5 % viso šio laiko. Svarbiausia, kad būtų malonu, be skubos ir tik jūsų – skaitymas, rašymas, joga, mankšta, meditacija, piešimas, mezgimas – jūs geriau žinote, ką mėgstate veikti, bet neva neturite tam laiko. Tebūnie tai pirmasis žingsnis jūsų lėtesnio ir kokybiškesnio gyvenimo link, paskui „naujasis maršrutas“ su jūsų sąmoningumu ims ir pats dėliotis.
Ir kaip sakė vienas dvasininkas – gyvenkime lėtai, o atleiskime greitai.
