Jei neklystu, nesu mėginusi savo siekių užsirašyti ant popieriaus. Vis dėlto, kartą stebėjau kolegę, kuri sąžiningai užsipildė korteles su norais, troškimais, kelionių kryptimis ir asmeninio tobulėjimo gairėmis. Su kokiu džiaugsmu ji užversdavo kiekvieną įgyvendintą užrašą! Pamėginsiu surašyti esmines pažadų įvykdymo gaires, kurios man atrodo teisingiausios, jau ne kartą yra padėjusios priartėti ar įgyvendinti svajones ir gal kiek palengvins kitų naująsias pradžias.
Nemėginkite apžioti daugiau, nei gali
Norime to ar ne, bet „dalyvausiu turbo maratone“ dažnam yra labai tolimas tikslas. Kaip ir „pradėsiu sportuoti“. Nors tas „pradėsiu“ ir nėra labai gąsdinantis, bet po pradžios neretai labai greitai ateina ir pabaiga. Vienas geriausių būdų neišeiti iš proto pamačius savo užduočių sąrašą – jas susmulkinti iki minimumo. Juk pasižadėti sau pradėti aktyviau gyventi ir pirmuoju tikslu pasirinkti rytoj eiti į darbą pėsčiomis yra daug mažesnis įsipareigojimas, nei nusipirkti metinę sporto klubo narystę. Būkim atviri, jei neturime tam didelės meilės ir pagrindinis tikslas yra ne sportuoti, o numesti svorį, padailinti linijas ar kitaip pasigerinti gyvenimo kokybę, sportas tampa tik priemone, kuria mėgautis gana sunku. Lygiai taip pat su, pavyzdžiui, sveikos mitybos pažadais. Ar nebūtų daug ramiau į tą užrašą žiūrėti, jei pažadėtumėm sau vieną kartą per dieną pakeisti įprastą valgį bent truputį sveikesniu? Tai nereiškia milžiniško pokyčio virtuvėje, užteks tiesiog nedėti grietinės į sriubą ar cukraus į kavą. Ir tik kartą per dieną. Man atrodo daug lengviau įgyvendinama, nei pradėti maitintis sezonine virtuve ir sunaudoti tik 1000 kcal per dieną. Mažais žingsneliais, vėliau juk galima pagerinti ir antrąjį, ir trečiąjį maistą, ir net kiekvieną užkandį. Tik kam apsikrauti milžinišku tikslu, kurio neįvykdysime, jei galima turėti mažytę priemonę ir kasdien džiaugtis lengva pergale?
Apie tikslus ir svajones – konkrečiai arba niekaip
„Noriu būti laimingas“ dar niekieno nepavertė laimingesniu. Visų pirma, reiktų apsibrėžti, ką reiškia būti laimingu. Vienam tai – skirti daugiau laiko knygoms, kitam – uždirbti daugiau pinigų, o trečiam – kas savaitę ragauti vis naują kulinarijos šedevrą. Derėtų apsispręsti, ko tiksliai norime, tuomet bus daug lengviau pasiekti užsibrėžtą tikslą. O ir šiaip patyrinėti savo tikruosius norus yra gana naudinga. Beje, „uždirbti daugiau pinigų“ toks pat prastas noras, kaip ir būti laimingesniu. Pamėginkite atsisėsti ir ramiai pasverti, kiek tiksliai nori uždirbti.
Kai paaiškės, kad tikslas – 2000 eurų alga, gali greitai tekti susitaikyti su tuo, kad dabartinis darbas net per keletą metų niekaip to nepasiūlys. Tuomet galima pradėti dairytis naujų pareigų ar darboviečių, aiškintis, kokių kompetencijų trūksta iki svajonių algos, užsirašyti į programavimo ar ispanų kalbos kursus, žodžiu, imtis realių veiksmų realiems tikslams pasiekti. Kitu atveju galima tiesiog sėdėti, vegetuoti ir niekada nepasiekti tikslo, nes jis net nebus aiškus. Ne veltui žodis TIKSLas yra toks panašus į žodį TIKSLus.
Svajoti reikia garsiai
Gal net ne svajoti, o norėti. Man šis būdas pasiteisino ne vieną ir ne du kartus. Draugai puikiai žino visus mano norus, tikslus ir svajones, niekada nežaidžiu pačio nesąmoningiausio žaidimo pasaulyje „jei garsiai kalbėsi apie svajonę, ji neišsipildys“. Atvirai sakau, tai yra vienas blogiausių prietarų, patarimų ar, kad ir kaip pavadinsi. Kai norisi šokolado, garsiai pasakykite, kad norite šokolado. Tikimybė, kad šalia sėdintis žmogus netyčia turės jo rankinėje – ne tokia ir maža. Kai ieškote darbo, garsiai rėkite, kad ieškote darbo – gal netoliese esantis ieško darbuotojo? Kai norisi naujo automobilio, leiskite visiems apie tai sužinoti, gal jų pusbrolis dabar kaip tik pardavinėja superinę mašiną už neblogą kainą. Jei žiauriai norisi į sporto klubą, bet neturite tam pinigų, nebijokite apie tai pasisakyti garsiai – gal draugas, kuris net į pinigus nekeistų mylimiausio asmeninio trenerio, per Kalėdas gavo narystę jam visai neaktuliame klube? Net jei tuo metu niekas atgal nesugrįš, nustebtumėt, kaip dažnai žmonės paskambina net po pusmečio: „Klausyk, pamenu, ieškojai/norėjai/galvojai apie...“. Gyvenam bendruomenėse ir ne veltui. Vieni kitiems galime padėti, bet tik tada, kai žinome, koks to žmogaus tikslas.
Planuokite
Jau kalbėjau apie tai, kad norėdami uždirbti daugiau, turėtume sugalvoti, kiek. Tas pats galioja ir norams, kurie kainuoja. Jei gerus metus svajojate apie kelionę į Maroką, bet net nenutuokiate, kiek ji gali kainuoti, gali būti, kad jau porą kartų pralošėte šansą ten nukeliauti. Arba gali būti, kad iš tiesų, visai nenorite. Juk dėl tikrų tikslų ar svajonių neretai stengiamasi. Atsisėskite, pasiskaitykite kitų keliautojų komentarus, susirašykite norimas aplankyti vietas, pasidomėkite vidutinėmis skrydžių, viešbučių kainomis, susiplanuokite kelionę taip, lyg jau poryt ten keliautumėte. Kai matysite aiškią sumą, galėsite turėti konkretų tikslą. „Tam, kad iškeliaučiau, turiu per ateinančius keturis mėnesius sutaupyti X eurų bilietui ir viešbučiui, o per likusius keturis – Y eurų pramogoms ir išlaidoms Maroke“. Viskas, ant stalo turime sumą, galime ją dalinti iš likusių mėnesių, skaičiuojame savo pajamas, ieškome, kur gauti trūkstamus pinigus, žodžiu, pagaliau imamės veiksmų, o ne tuščio žiūrėjimo į įspūdingas nuotraukas.
Pradėkite
Pusės kojos startas yra nepalyginamai geresnis nei tas, kuris taip ir neįvyko. Į sporto salę nebus lengviau nueiti vien dėl to, kad nusipirkote madingą aprangą. Nueiti reikia dabar. Šiandien, ryt, jei nenuėjote, bent išeikite pasivaikščioti ir susukite keletą tūkstančių žingsnių. Jau viena koja arčiau metų sportininko titulo, nei vakaras ant sofos. Jei nusprendėte pradėti sveikiau maitintis, nelaukite, kol išpirksite visą bio-eko produktų skyrių. Pradėkite šiandien ir tam puikiai tiks mano anksčiau aprašytas būdas pakeisti vos vieną patiekalą. Gerai, net ne patiekalą, tiesiog nesipilkite tos kolos ir vietos jos gurgšnokite vandenį. Žodžiu, kiekvienas mažas žingsnis artina prie tikslo, o kiekvienas neįvykęs... na, iš esmės nieko nekeičia. Išmokite džiaugtis ir mažomis pergalėmis, nebauskite už nedidelius pralaimėjimus, stenkitės save motyvuoti po truputį ir neverskite bristi į liūną, iš kurio iš karto norėsi pabėgti.
Taip po truputį ir neskausmingai šie metai gali tapti pirmaisiais, kuriais pavyks įgyvendinti tai, ką užsibrėžėte ir gal net nereikės jokių būrėjų ar užkalbėtojų pagalbos. Sistema paprasta: konkrečiai užsibrėžkite tikslą –> bent mažais žingsneliais artėkite prie jo įgyvendinimo –> nebauskite savęs už mažas nesėkmes –> planuokite –> mėgaukitės padėdami varnelę sąraše.
Daugiau Aistės tekstų skaitykite ČIA.
