Ir aš tikiu stipria, gilia moterų draugyste, kuri grindžiama supratimu, palaikymu, meile, atsidavimu, pagalba, užtarimu, užuojauta. Aš tikiu bičiulyste, kurioje nėra pavydo, apkalbų, paskalų, piktdžiugos, konkurencijos. Aš tikiu moterišku solidarumu, kur viena kitai galime tapti ramsčiu, o ne „gyvačių lizdu“, kaip teigia skeptikai, neva tarp moterų negali būti nuoširdaus ryšio, nes mes iš prigimties pavydžios ir norime konkuruoti. Net ta sena sparnuota frazė, kad moterys puošiasi ne dėl vyrų, o kitų moterų… O gal mes galime puoštis tiesiog dėl savęs, be kariškai nusiteikusių nuotaikų – negi tai nebūtų normalu? „You may say that I’m a dreamer… But I’m not the only one“… – dainavo legendinis John Lennon’as savo nemirtingoje dainoje „Imagine“…
Aš tikiu, kad mes galime gyventi pasaulyje, kur vienos iš kitų nevagiame aukštakulnių. Tai tik paika metafora, atėjusi iš grožio konkursų užkulisių. Tokie konkursai, o juo labiau jų užkulisiai tikrai negali tapti iliustracija tikriems moterų santykiams ir bendravimo modeliams. Mes esame aukščiau to. Jei tik pačios to norėsime ir sieksime. Viskas prasideda nuo kiekvienos iš mūsų.
Pasaulis taptų žymiai geresne ir gražesne vieta gyventi jei moterys mylėtų ir palaikytų viena kitą, o ne tylomis graužtųsi, kuri plonesnė, gražesnė, talentingesnė ar uždirba daugiau pinigų. Mes nesame nei „gyvatės“, nei „širšės“, nei „vištos“, net jei kažkam ir labai niežti liežuvį mus taip vadinti. Bet tik pačios ir galime tai pakeisti, paprastu, nuoširdžiu elgesiu. Kuris, tikiu, su kaupu sugrįš atgal. Jei ne iškart, tai po kurio laiko, tikrai. O pradėti sukti gerosios energijos ratą visai nesunku, per paprastus kasdienius dalykus. Net jei jums atrodo, kad nežinote kaip, nemokate ar negalite – viską jūs galite. Gal tik pamiršote kaip tai daryti, ar dėl tam tikrų aplinkybių patikėjote, kad kitaip ir negali būti – jei šalia moteris, konkuruok su ja, bet jokiais būdais nedraugauk – dėl karjeros, vyro ar dailios suknelės parduotuvėje.
Kaip susidraugauti su moterimis? Gal kažkam šis klausimas ir pasirodys absurdiškas, bet tikrai netrūksta moterų, kurioms labai sunku draugauti būtent su moterimis. Kartais šį savo trūkumą jos bando paversti privalumu, įtikinti save ir kitus, kad joms nereikia draugių, bičiulių, kad užtenka, jog tarp draugų vien vyrai. Bet nuoširdi moteriška draugystė su niekuo nesulyginama – tai didžiulė dovana. Tikiu, kad moterys turi didžiulę gydomąją galią, jei tik išlaisvina savo gerąsias savybes, bent trumpam pamiršdamos apie kovą „dėl vietos po saule“. Atviras, nuoširdus moterų ryšys gydo sielas. Pati pastebėjau, kokius stebuklus juodaisiais etapais daro visas žaizdas atveriantis gyvas pokalbis su artima drauge. Tuo pat metu tu savo žaizdas ir atveri, ir pradedi jas gydyti…
Niekada negali žinoti, kas gali tapti tavo artima drauge, sielos bičiule. Čia taisyklių nėra. Gal tai žmogus, kurį tu pažinojai nuo vaikystės, o gal moteris su kuria esi pažįstama vos porą mėnesių. Sielas gydanti draugystė netelpa ir į socialinių statusų, amžiaus cenzo, tautybės, materialinius ar kitus rėmus. Tai stipriau ir aukščiau už visa tai.
Nuo ko pradėti, jei norėtumėte pagerinti santykius su kitomis moterimis savo aplinkoje: darbe tarp kolegių, giminėje, vaikystės bičiulių, bendramokslių? Pradėkite matyti jose ne blogus, bet gerus dalykus. Koncentruokitės į juos. Mes visi surėdyti iš balto ir juodo, bet žvelgiant į „baltąsias“ kito žmogaus puses gali įvykti mažų (o kartais ir didelių) stebuklų. Juk pati taip pat norėtumėte, kad jumyse žmonės pastebėtų tai, kuo didžiuojatės, o ne „ieškotų kirminų“. Tą pačią taisyklę taikykite ir bendraudama su kitomis moterimis.
Ir netylėkite, o leiskite joms žinoti, kas jums patinka, kuo žavitės. Tai padės padaryti senas paprastas įrankis – komplimentai. Taip, jie sukurti naudotis visiems ir visoms, o ne tik manyti, kad komplimentai tai skirtingų lyčių bendravimo prerogatyva. Pamatykite, pastebėkite, girkite viena kitą – išvaizdą, būdo savybes, darbus, poelgius, kt. Vienintelė ir svarbiausia taisyklė – daryti tai nuoširdžiai, o ne todėl, kad „reikia“. Kai tik pradėsite, pamatysite, kaip tai lengva ir gera, kaip tai praturtina ir pakelia nuotaiką visų pirma jums pačiai. Ir pamirškite kvailą įsitikinimą, neva girdama kitas moteris, jus pripažįstate jų pranašumą, nusileisdama laipteliu žemyn. Geras žodis kitai, jus padarys tik stipresnę.
Ir pabaigai, esu dėkinga likimui, kad turiu tokių draugių, kurioms galiu pasakyti milžinišką „ačiū“ ir „myliu“, už tai, kad jos yra. Neseniai pasirodžiusios mano naujos knygos „Pakeliui su savimi“ dedikacijos lape įrašiau, kad šią knygą „skiriu savo draugėms“. Ne todėl, kad taip reikėjo, ar kad lapas neliktų tuščias ir baltas, bet todėl, kad jos dar sykį išgirstų, ką man reiškia.
