Nuotrauka, teisybės dėlei pridursiu, nėra ypatingai iššaukianti ar gašli – tačiau akivaizdu, kad labiausiai taikyta į seksualios instagramo mergaitės standartus, ne į kario vertybes.
Būčiau gal ir nepamačiusi, bet viena feisbuko draugė ta nuotrauka pasidalino, svarstydama, ką komunikuoja Lietuvos kariuomenės moterys – ar kad mergaitės yra seksi su uniforma – ir kad su komunikacija reikėtų pasitempti.
Reikia pripažinti, nedaugeliui užteko smegenų suprasti, kuo toji moteris, pasidalinusi nuotrauka, nepatenkinta. Pradėjo plaukti komentarai, primenantys moteriškumo mokytojų pezalus apie vyrą-medžiotoją, riaumojantį ir besimušantį į krūtinę, parnešantį ant pečių bizoną, ir moterį-namų židinio kurstytoją, pievoje renkančią gėles, kurios šiai suteikia moteriškos energijos.
Pavyzdžiui vienas tokios teorijos šalininkas klausė: „Ar jums patinka būti vyriškomis, o ne moteriškomis? Ar kariūnės jūs neerzina tuo, kad puikiai sugeba suderinti moteriškumą ir vyrišką darbą?“ Klaidų specialiai netaisiau, citatą palikau kaip istorinį paveldą – nes labai tinka situacijos absurdui. Dar po to sakė, kad reiškimasis laisvu nuo tarnybos laiku – asmeninis pasirinkimas, o kai neoficialūs valstybės asmenys bando apibrėžti karių elgesio ribas ne tarnybos metu, tai dar ir nusižengia teisės aktams – perrašiau, nedėjau tikslios citatos ne todėl, kad gaila – tai aš jūsų pagailėjau, perrašiusi aiškiau. Patys matėte – ta kalba nėra labai rišli. Diskusijos lygis tačiau buvo maždaug šitoks, juolab, kad buvo kas padrėbė ironizavimų, kaip „seksualumas apskritai yra šlykštu.“
Tikiu arba bent jau tikiuosi, kad daugeliui skaitančių nereikia aiškinti, kas čia ne taip. Kad seksualumas pats savaime – ne tik, kad nėra blogai – priešingai. Ir kad karės taip pat gali būti, o gal ir yra, seksualios, geidžiamos. Be jokios abejonės jos turi teisę į norą būti pastebėtomis, gražiomis ir taip toliau. Bet tiems, kurie vis dėlto žiūri ir mato špygą, paaiškinsiu.
Visų pirma, išsiaiškinkime, kad karo tarnyba – nėra vyriškas darbas. Jeigu ką, mes dvidešimt pirmame amžiuje – sveikinu prabudusius. Jei anksčiau taip buvo, tai tik todėl, kad vyrai tuo užsiėmė daugeliu metų, o moterys tiesiog niekada nebandė. Šiandien gausu moterų, fiziškai gerokai stipresnių ir ištvermingesnių už statistinį vyrą. Jau negana to, kad kario darbas – ne tik kelti ir stumti. Šiandien iš kario, vyro ir moters, tikimasi daugiau nei iš durnelio su pūške rankose, kuris fiziškai pajėgus bėgti, bet protiškai – vos batraiščius sumazgo. Paklauskite aukšto rango karininkų – reikalavimai ir taktikos šiandien gerokai skiriasi nuo to, kaip filmuose vaizduojami anų laikų kariavimai.
Ir būtent todėl, kad tai nėra vyriškas darbas, bet kai kam vis dar tokiu atrodo, tokių vertybių komunikacija yra moters šaudymas sau į kulnus. Norite, kad jus priimtų rimtai, o kalbate apie save taip, lyg būtumėte toks saulės spinduliukas, pasilinksminimas tarnybos metu. Arba prasiblaškymas karo atveju. Seksualūs užpakaliukai, papūstos lūpytės – ai, kaip gerai, kad tos mergytės bus su mumis karo metu.
Tūkstančiai moterų plėšosi ir draskosi, kad jas darbuose, kurie ligi šiol buvo laikomi vyriškais, priimtų lygiai su vyrais. Gal todėl visą situaciją tai užaštrina – tačiau tokius pačius lūkesčius turiu kariams vyrams. Kaip jums atrodytų, jei Lietuvos kariai vyrai užsiiminėtų seksualiomis fotosesijomis kalendoriams, aptemptų kelnių demonstravimu ir filmuotų save neva seksualiai kaišant liežuvį? Aš norėčiau, kad karys užsiimtų rimtesniais dalykais, juolab, kad jei reiktų kariauti, tos aptemptos kelnės ir grožėjimasis savimi mažai kuo padėtų. Na, kelnės gal padėtų tuo, kad būtų į ką prikrauti.
Apie galimybę laisvu metu elgtis ir komunikuoti ką nori, papasakokite bobutei. Jei Gitanas Nausėda po penktos valandos kur nors Gedimino prospekte pritūpęs gertų stiprų bambalinį ir spjaudytų siemkas, spoksantiems siūlydamas nepadorius dalykus, tokios nuomonės išgaruotų greičiau nei Egidijus Dragūnas vėl girtas sės prie vairo. O tai, stebint sistemiškumą, įvyks gana greitai. Lygiai taip pat iš rimtų bankų darbuotojų tikimasi, kad jie nebus aklinai išsitatuiravę veido, tegu ir galės iki pažaliavimo zyzti, kad tai tavo saviraiška. O iš mokytojos tikimasi, kad ji laisvalaikiu nesifilmuos pornografiniuose filmuose.
Lietuvos kariai vyrai ir Lietuvos karės moterys turi visą mano pagarbą bei palaikymą. Niekada iš manęs neišgirsite, kad nereikia didinti finansavimo gynybai ar panašių nesąmonių. Tačiau kai koks nevisprotis šauktinis savo feisbuke užsiima antisemitiniais juokais, tai griauna pasitikėjimą visa kariuomene. Lygiai taip pat Lietuvos kariuomenės moterų koncentravimasis į grožį ir užpakalius, kaip vieša komunikacija, neatrodo kaip tos vertybės, kurias kariai deklaruoja viešai. Tikiuosi, kad taip ir nėra – nes esu tikra, kad Lietuvos kariuomenės moterys – daug daugiau nei tai.
