Pamačius kito žmogaus kūną, mintys apie jį ilgai neužsibūna, tačiau narstant savąjį po kaulelį ar odos lopinėlį galime praleisti valandų valandas, kurios perauga į ištisus metus... Per storas, per plonas, pernelyg suglebęs, dėmėtas, su strijomis, celiulitu, spuogeliais, netreniruotas, išblyškęs ir kt.
Tiek ir dar daugiau trūkumų moterims atrasti savyje vieni juokai. Tada tas kūnas dar ir porceliuojamas pagal nepakankamai geras kūno dalis – per trumpos kojos, per platus liemuo ar sėdynė, per didelė/maža krūtinė, per grubios rankos, per trumpi pirštai ir t.t. Ir vėl viskas per prizmę gražu/negražu. Bet ar susimąstome, kad ne tokie turėtų būti pagrindiniai mūsų kūno vertinimo kriterijai. Juk kūnas mums duotas ne kaip pasipuikavimo objektas, o labai svarbias funkcijas atliekantis instrumentas.
Estetinė jo išvaizda tikrai yra gerai, bet tai neturėtų tapti vieninteliu vertinimo kriterijumi ir tikrai ne gerųjų ir svarbiųjų kūno savybių sąrašo viršuje.
„Ačiū“ už...
Pažiūrėkite į savo kūną kitaip ir iš naujo. Atidėkite gražumo negražumo vertinimo skalę į šoną ir su dėkingumu pradėkite vardinti dalykus, už ką savo kūnui esate dėkinga, kuo jis jums padeda gyvenime, ką jo pagalba galite daryti, kam jis jums iš tikrųjų reikalingas.
Tiesiog pasiimkite rašiklį bei popieriaus lapą ir rašykite, o tada skaitykite ir kasdien papildykite šį sąrašą naujais atradimais.
Pamatysite, kaip pradėsite vertinti savo nuostabųjį instrumentą ir jam dėkoti, o tuo pačiu ir mylėti. Kartu su meile atsiras ir noras juo labiau rūpintis, jį puoselėti, nes pasijusite jam skolinga ir tiesiog naudingais gyvenimo įpročiais sakysite jam „ačiū“ – valgydama įvairesnį ir sveikesnį maistą, daugiau būdama gryname ore, miegodama optimalų valandų skaičių (klasikinės aštuonios vis dar pripažįstamos mokslininkų, kaip aukso viduriukas), stiprindamos jį mankšta ar sportu, palepindamos masažu ir kitais malonumais.
Šie dėkingumo ritualai pataisys ir estetinę kūno išvaizdą, bet grįžkime prie sąrašo dalykų, už kuriuos esate dėkinga savo kūnui. Tiesiog imkite ir rašykite, kaip tai padariau aš.
Savo kūnui esu dėkinga už tai, kad:
– galėjau išnešioti ir sėkmingai pagimdyti bei maitinti sūnų,
– kad turiu visas sveikas kūno dalis,
– kad turėdama abi rankas ir abi kojas galiu nudirbti daugelį fizinių darbų,
– kad galėjau ant rankų ilgai nešioti, čiūčiuoti ir sūpuoti vaiką, kol jis užaugo,
– kad galiu apkabinti ir pabučiuoti savo mylimus ir artimus žmones,
– kad galiu gaminti valgyti,
– kad galiu keliauti po svečias šalis,
– kad galiu nueiti dešimtis kilometrų,
– kad galiu šokti,
– kad galiu sodinti gėles,
– kad galiu rašyti,
– kad galiu susitvarkyti namus,
– kad galiu padėti mamai,
– kad galiu sportuoti,
– kad galiu ragauti gardžiausius valgius...
Savo sąrašo nepamirškite pildyti taip dažnai kaip įmanoma. Aš manau, kad kūnas man duotas ne presui treniruoti ar marinti dietomis – jis man yra dovana eiti per gyvenimą. Sveikas ir stiprus kūnas reikalingas ne pasipuikavimui, o geresniems darbams nudirbti.
Padėka kūnui
Mes esame jam skolingos tiek daug, tik retai apie tai susimąstome. Arba žiūrime į jį kaip netobulą įrankį, kuris nepakankamai gražus, patrauklus, todėl nusprendžiame, kad jis vertas mažesnės ar didesnės bausmės – tarkim pakankinti jį griežtu maisto ribojimu ar besaikėmis valandomis sporto salėje, per jėgą, per prievartą. Tačiau jei į savo kūną pažvelgtume kaip į pagalbininką ir tiesiog padėtume jam padėti jums? Kaip suprasti?
Jei rūpinsimės savo kūnu nuoširdžiai, jis padės mums ištverti ir sunkiuosius laikus. Fizinis kūnas yra neatskiriama mūsų visumos dalis net tada, kai buksuoja ir genda emociniai ir psichologiniai instrumentai. Tai persiduoda ir fiziniams pojūčiams bei sekina patį kūną.
Neįmanoma atskirti proto, minčių, jausmų nuo to, ką vadiname žmogaus anatomija. Kūnas dirba visuomet, net kai gulite apsiašarojusi, jis žino ir jaučia viską, kas su jumis vyksta. Ir tai palieka jame žymes ir pasekmes. Kuo stipresnis bus jūsų fizinis kūnas, tuo lengviau pakelsite kitas negandas.
Kūnas yra geriausias jūsų draugas, kai jums bloga emociškai. Jis jūsų nepalieka, toliau „aria“ ir stengiasi, kad viskas būtų gerai, nors pats gauna didžiulius kirčius nuo nervų sistemos. Niekur nepabėgsime nuo psichosomatikos – tai reiškiniai, kai psichologiniai poveikiai ir procesai tiesiogiai veikia organizmo fiziologinius procesus (ir gali sukelti patologinius pokyčius bei ligas) – todėl nuolat padėkime kūnui.
Net tada, kai jūsų gyvenime vyrauja santarvė ir ramybė, atiduokite kūnui skolas už tas sunkias dienas, mėnesius ar metus, kai buvo sunku. Be to, niekas nežinome, kas gali nutikti rytoj, tad geriau savo kūnu pasirūpinti jau šiandien, kad jis taptų stipriu pagalbininku, jei netyčia to prireiktų.
O padėti ir padėkoti nėra sunku. Užtenka vos keleto esminių dalykų – gerų kasdienių įpročių, nuo kurių gerės jūsų fizinė sveikata ir stiprėsite pati. Atraskite savo mėgstamą aktyvią veiklą, subalansuokite mitybą, miegokite pakankamą valandų skaičių ir būkite gryname ore. Svarbu, žiūrėkite į tai ne kaip savęs prievartavimą, bet savęs gerbimą.
