Bet mano suvokimai pakeliui į 27-erius:

– supranti, kad gyvenimas ir po tracoko egzistuos. 27-erių esi jaunas suaugęs. Supranti, kad suaugimas labiausiai gyvenime reikš tai, kad pradėsi rūpintis tais, kurie rūpinosi tavimi. Ir ta atsakomybė po truputėlį persmelkia.

– supranti, kad turtas mistiškai ir automatiškai nesusikaupia tik dėl to, kad tampi suaugusiu. Jį reikia sukaupti. Tai dar taip pat reiškia, kad reikia taupyti.

– du vyno kartais yra užtektina, kad ryte skaudėtų galvą. Du alaus – 100%.

– išėjot į miestą – 23 val. visi žiovaujat, nes visi miego režimuke jau viską, nėr ko naktinėt, ryt keltis 8 val., ne todėl, kad reikia kažkur, bet nes režimukas. Ir bajeriai po 4 val. pamiegot tik yra ne bajeriai, o mini tragedijos.

– 5 dienos Italijoj su visu sūriu, picom, pasta – wow such a dream (ang. tikra svajonė). In reality – mission impossible (ang. misija neįmanoma). Kur žuvis, kur salotos, kur sriubytė, kur mano laktozės enzimai.

– muzika Sanatorijoj labai patinka. Nes ankstyvi 2000-ieji daug geriau mes klausėm nei dabar jaunimas su savo mumblerepais. Bet tai išvis mūsų ankstyvos jaunystės popsas gražus buvo, ne toks kaip dabar, ką čia. Ir net jei pradedi klausyt FSG, kas man nutiko, nes skridom iš Londono kartu, visą skrydį prakalbėjom, patiko, tapau gerbėja, Lietuvoj kaip kurorte. Tai įsijungus Keviną Durantą, kažkas man galvoj vis tik primena, kad nu tipo, Ieva, neapsimetinėk jaunikle.

– praktiškai visos naujos scenos dua lipos – jau jaunesnės nei tu. Poolas už tave gabesnių nors ir jaunesnių – išvis didžiulis. Bet pasiguodimui visad yra KFC sėkmės istorija, kad gali pavaryt ir ant 80-mečio.

– pildant apklausas, supranti, kad tu nebe jauniausia kategorija. Su 25-eriais ir 26-eriais dar kažkur įsmukdavai. Su 27-eriais jau bus amen. Egzistuoja jau visai nauja jaunimo karta. 2000-aisiais gimę jau turi teises! Tau atrodo, kad jie keistai rengiasi, keistos muzikos klauso, keistai kalba, internete žiūri keistus video... Nesuprantu aš to jaunimo dabar, ne kaip žmonės. Pabumbi, kad mes tai labai normali karta, ir toliau atrašinėji darbinį emailą:OMG čia super wow mintis, davai darom, osam“.

– energijos nebeturi visada, viskam, visur, visiem. Resursai riboti. Supranti, kad karjera nėra – stengsiuos ir bus gerai. Karjera yra komplikuota. Kaip panaudoti vis mažėjančius resursus kuo tikslingiau ir efektyviau. Retrospektyviai gaili visos energijos, kurios turėjai sulaukus dvidešimties ir kurią barstei renginiuose apie Kurilų pusiasalio geopolitines įtampas, Čečėnijos žurnalistų istorijas ar door-to-door už politkus. Visiškai nemąstydamas apie gebėjimų paklausumą, pelningas sritis ir patirties pritaikomumą kitose šalyse, ir t.t.

– bendrai energijos produktyviai varyt turi tik 30-čiai valandų per savaitę, o tave verčia dirbti 40-imt. Pokalbiuose dėl darbo optimistiškai nelinksi sakydamas, kad aš viską galiu tik duokit darbo. Sakai „o kaip pas jus su darbo ir laisvalaikio balansu“. Ok ok, gal dar kažkiek galim padirbti viršvalandžių, bet nu tikrai jau esi pajutęs savo ribotumus dirbti viršvalandžius ir žinai, kad greitai tai nebebus pasirinkimas. Bendrai susivoki, kad darbingas amžius nėra amžinybė. Kas taip pat reiškia, kad gan aiškiai gali paskaičiuoti, kiek uždirbsi per gyvenimą iš savo samdomo darbo. Ko pasekoje net imti gerbti verslininkus.

– sportuoji ne dėl pilvo preso, o dėl to, kad dirbti negali, nes nugaros apačia parėjus.

– 27-erių pasieki savo kognityvinių gebėjimų piką. Tai reiškia, kad aštresniu pieštuku pieštukinėje jau netapsi. Viskas. Tas jausmas baisus, nes nebelieka vilties.

– nebelieka vilties ir dėl veido – nes kolagenas taip pat jau eis tik žemyn visą likusį tavo gyvenimą. Liūdna, bet tiesa. Ant riešų jau yra raukšlės. Ir net negali pasiguosti, kad gal mažiau lankstysi rankas ir pasitaisys.

– supranti, kad ta soc. tinklų iliuzija su gerai atrodančiom 50-metėm JLo ar kad ir vietinėm žvaigždėm kaip Valentaitė, tai vis tik labiau išimtis nei taisyklė ir prailgėjusi gyvenimo trukmė nereiškia, kad sensti lėčiau ar kad gimdyt lengviau vėlesniame amžiuje. Nė velnio. Atrodoma taip tada, kai pagrindinė gyvenimo veikla – nuo ryto atsikėlus užsiimti nesenimu ir nedilimu. Jei tokios karjeros nepasirinkai – pažiūrėk, kaip atrodo tėvai plius viena kita injekcija ir štai, ką turi. Ne Valentaitė, ne JLo.

– sutikus seniai matytus draugus matai, kaip jie čiutčiut sensta. Baisiausia suprast, kad jie irgi mato, kaip tu sensti. Ir storėji. Faina tik tiek, kad jie vis vien labai gražūs. Tikiuosi būsime vieni kitiems gražūs amžinai. Net senelių namuose.

– tėvus su kiekvienais metais myli vis labiau. Supranti, kaip iš esmės yra svarbu šeima. Nesvarbu kokia ir iš kiek asmenų, bet esmė ta besąlygiška meilė, saugus uostas, kur visad gali parplaukt. Iš to gimsta visa stiprybė gyvenime. Tik šiemet iš tiesų stipriai šitą suvokiau.

– pradedi suvokt, kaip tie seni žmonės turi tų ligų. Supranti kad lengva osteochondrozė (mum visiem nuo telefonų yra) ir skrandžio negalavimai dėl šūdinos mitybos šiandien nekeičiant įpročių – tavo sveikatos kortelės leitmotyvai už 20 metų. Tai štai kaip atsiranda ligos ir problemos. Dažnu atveju sąmoningai iki jų nueisime.

– Pradedi matyt koks bjaurus būsi žmogus, nes vis labiau save priimi, vis daugiau sau leidi elgtis, kaip nori tu, nustoji galvot, kad turi prisitaikyt. Plius vis šūdiniau jauties fiziškai, vis daugiau bambi ir labiau ryškėja nerimas, nesaugumas, tėvų klaidos ar pan. 27-erių ar kiek vėliau pradeda matytis bjaurumo kontūrai, bet pilno paveikslo dar dvidešimtmetį galima palaukti.

– kategoriškumo dvėsimas. Nes supranti, kaip iš kur iš ko ir kodėl dalykai nutinka, kiek turi reikšmės aplinka, šeima, istorinės aplinkybės. Kodėl žmonės yra kokie yra, kodėl jų nuomonės yra kokios yra.

– autoritetų išsivadėjimas. Supranti, kiek netikėtumo žmonių gyvenime ir gerąja, ir blogąja prasme, nors tau toliau norisi ieškot šablonų ir koreliacijų, sėkmės recepto. Ir skaudžiausia suvokt, kad tarp vidutinės sėkmės ir didelės sėkmės skirtumą dažniau lemia netikėtumas, nei koks kitas valdomas faktorius kaip pastangos ar atsidavimas.

Šiomis pozityviomis gaidomis aš pradėjau savo gimtadienio rytą. Tikiuois pradžiuginau ir jus. Unikaliausia dalis ta, kad nesinorėtų laiko sukti atgal ar būti jaunesne. Dar mokykloje viena nuostabi mokytoja, kuri man labai daug sudėjo gyvenime galvon, sakė, kad jei nespėjai pavaryt iki 27-erių, tai jau ir būsi lopas.

Aš 10 metų parinaus, nenumaldomai šitas gimtadienis artėjo. Ir gavos per atstiktinumų krūvą, kad susitvarkė mano karjera, šiai dienai, ne gyvenimui žinoma, iki lygio, kuriuo esu patenkinta kol kas. Ir aš sutinku savo mokytoją gatvėj prieš porą mėnesių, per lietų, aš su lėkšte sumuštinių pakeliui į brunchą kaimynystėj, ir aš rėkiu tai mokytojai, kad, Jurga, aš jau norėjau kviest jus kavos, nes aš SPĖJAU susitvarkyt iki 27! Nenuvyliau jūsų! O jinai man sako: Ieva, o kas sakė, kad iki 27-erių reikia? Pffff, gi gyvenimas tik prasideda! Iki 35-erių reikia spėt pavaryt!

Tai va, naujas terminas.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (63)