Jau nepamenu, kur girdėjau ar skaičiau, tačiau teiginys, kad geram knygos, filmo scenarijui sukurti reikalingi 4-5 skirtingo charakterio bei būdo savybių personažai, o „Seksas ir miestas“ yra idealus to pavyzdys, įsiminė iki šiol.
Amerikiečių serialas apie keturias drauges, gyvenančias Niujorke, nuo 1998 metų įstrigo ne vienos merginos, moters širdyje bei galvoje. Dažnai ieškant atsakymo, į kurią filmo/serialo heroję, panašiausia esanti.
Žavioji romantikė Carrie Bradshaw, žinoma, ta populiarioji jauna moteris, kuria norėjosi būti dažniausiai. Dėl meilės paieškų, sėkmingos karjeros, žinomų prekinių ženklų kolekcijos nuosavoje spintoje. Nerūpestingai rūkstanti cigaretė, vėjavaikiškos garbanos, grakštumas, mada, ištikimos draugės šalia, vyrų dėmesys, o Mr. Big`as – ko daugiau galima norėti? Vestuvėmis pasibaigusi princesės pasaka.
Tačiau Miranda Hobbes visai kitokia. Šalta jausmams bei vyrams. „Netyčia“ susilaukusi sūnaus ir nepailstančiai siekianti sėkmingos advokatės karjeros, stengiasi derinti darbą su šeima. Romantikai vietos lieka itin mažai, iki kol randa atsakymą, kad dviejų kėdžių sėkmingai nepavyks apsėsti.
Charlotte York – idealaus vyro bei šeimos siekusi, perlu vėriniu pasipuošusi, tvarkingai plaukus sušukavusi, buvusi meno kūrinių prekybininkė. Padorumas, ribos, „ką žmonės pasakys“. Perfekcionistė ir tobulos amerikietiškos šypsenos šeimininkė, kuriai viskas turi eitis tiesiog pagal planą. Planas pavyko.
Tiesa, pasirodo, motinystė – toli gražu nėra tobula, kaip Vogue viršelis.
Na, Samantha Jones. Seksas, seksas ir dar daugiau sekso. Sėkminga viešųjų ryšių verslininkė, demonstruojanti vidinę ir išorinę laisvę, neslepianti bei nesigėdijanti savo seksualumo. Nevengianti keiksmažodžių bei vulgarių pasisakymų ir jei nepaminėjau, mėgstanti seksą. Per visus sezonus, ši herojė pateikė mažiausiai pokyčių, apart priartėjusios menopauzės ir pakaitinės hormonų terapijos atsiradimo.
Kibinų tešla reikalauja valandos poilsio šaldytuve, tad turiu laiko ilgai kauptam tekstui, kurį įkvėpė Charlotte ir Mirandos pokalbis apie motiniškas krizes. Tas minutes, kai verkiant vaikui, garsiau verkti imi pati, nes tiesiog nebeištveri nuovargio, atsakomybės, kaprizų ir košės į veidą ar už krūtų.
Mes (moterys) apskritai nedrįstame kalbėti apie sunkumus, juos priimame, kaip savo negebėjimą susitvarkyti su situacija, o ne pamokas.
Mums primesta, kad gimstame mokėdamos gimdyti, žindyti, auklėti vaikus. Mums nedera juodas humoras, kalbos apie seksą, keiksmažodžiai. Ir šiaip, jei kas nutinka, esi pati kalta. Žinoma, vienintelė moters siekiamybė ištekėti, neišsiskirti, paklusti vyrui. Jau nekalbu, kad mums skirta būti mylimoms, bet nepatartina kėsintis į profesionalių vyrų vyriausybę, kurios galva ne tik nekalba anglų kalba, bet sunkiai dėlioja kultūringus sakinius gimtąja. Atsidūstu.
„Sekse ir mieste“ vietos buičiai bei tvarkymuisi visai nėra, tai apie kitą gyvenimo pusę, kurios nederėtų ir mums pamiršti bei paskęsti skalbiniuose. Tačiau gyvenimas ne knygos, ne filmai, ne filmavimo aikštelė, už kurios kadro kažkas laukia. Niekas nesusuka plaukų, bet yra kas juos suvelia ir pešioja. Niekas nenupiešia makiažo, tačiau yra kas jį nubraukia ar net palaižo. Todėl serialas matytas viengungystės metais ir filmas peržiūrėtas sukūrus savo pačios šeimą, visai kitaip nupiešia vaizdą į tai, kokia norėjosi būti dvidešimtiems ir kokia tapau artėjant 33-ajam.
Nupiešia visai kitokį vaizdą, kaip būna filmuose, o kaip gyvenime.
Kad ir kokiomis skirtingomis įsivaizduojame esančios, vis dėlto manau, esame labai panašios. Tik skirtinguose etapuose, kuriuose neretai viena kitos nesuprantame bei nepalaikome. Todėl žiūrint „Seksą ir miestą“ ta skirtinga, o kartu ir vieninga moterų ketveriukė tiesiog užburia.
Iš tiesų mums trūksta vienybės. Moteriško palaikymo moteriai. Vietoje to, kad vienos kitų atžvilgiu demonstruotume susitelkimą, skleidžiame kritiką, spaudimą ir apkalbas. Turėtume mažiau „viską žinančių“ ekspertų vyrų, kurie tiesiog turi daugiau pasitikėjimo išeiti į priekį ir išdėstyti, kas mums dera, o kas ne. Vidurinysis pirštas jums, mielieji.
O mes, mielosios, priimkime vienos kitas, tokiomis, kokios esame ir garsiai palaikykime. Nustebsime, kokių pokyčių, tai gali atnešti.
Kažkada svajojusi tapti Carrie, vėliau Carrie ir Mirandos mišiniu, galiausiai tampu panašiausia į Charlotte. Neturiu to aristokratiškumo, perlų, mėgstu pasikeikti ir pabūti nerūpestinga, išsitaršiusiais plaukais, slankioti su pižama, tačiau mano pasirinktas ir norimas gyvenimo būdas, man niekaip nepiešia nepailstančios romantikės, šaltos karjeristės ar laisvę atstovaujančios blondinės personažo. Vis labiau tampu atsidavusia ir rūpestinga žmona, mama. Šiame etape.
Ir šis tekstas ne apie tai, kad privalome pasirinkti tvarkingai sušukuotą Charlotte ir tik šis teisingas pasirinkimas. Tekstas yra apie tai, kad skirtinguose gyvenimo etapuose vaidiname skirtingus personažus iki kol nustojame vaidinti ir tampame tomis, kuriomis esame ir norime būti. Pasitikinčios savimi. Pasirūpinančios ne tik kitais, bet ir savimi. Mylinčios save. Be apgaulės ir primestų taisyklių, kaip reikia gyventi, kokia moterimi privalome būti.
O kuri „Sekso ir miesto“ veikėja esate jūs?
Daugiau Tomos tekstų skaitykite www.susitvarkyk.lt