Paskui, matyt susidūrusi gyvenimiškais išbandymais, ponia Margaret 1990 m. parašė kitą knygą „Not With My Husband, You Don’t“, kuri detaliai pasakoja apie tai, kaip nugalėti konkurentes ir išsaugoti šeimą. Deja, šita knyga tokiu pat milžinišku pasisekimu negalėjo pasigirti ir ją surasti sunku. Norėjau. Kai perskaičiau knygos ištraukas interneto platybėse, buvau nustebusi, sužavėta, pasipiktinus ir jaučiau daugybę kitokių prieštaringų jausmų. Yra gi specialistų pasaulyje (atsidūstu), kurie pasakys ne tik kaip apvesdinti vyrą, bet ir kaip jį parsitempti atgal, kai jis jau viena koja už šeimos durų.
Daug juokiausi, kai skaičiau. Tik tas juokas nesmagus buvo, kažkoks papipirintas svetimos gėdos jausmu. Jei tada, kai mano gyvenime buvo tokių patarimų ir veiklos plano reikalaujanti situacija, knyga būtų pasitaikiusi, gal viskas būtų kitaip? Nors nesiskundžiu. Tada nežinojau, kaip paskui gali būti gerai. Gal ir OK, kad nebuvo tos knygos. O jei būčiau viską sutvarkiusi pagal instrukcijas, gal dabar ašaročiau?
Kai kuriuos autorės patarimus užsirašiau. Pasikalbėjau su septyniomis moterimis, kurioms tai buvo, yra, ir dar gali būti aktualu, pasipasakojom istorijų, aptarėm ir nutarėm, juokinga tai juokinga, bet jos sako: „Gal parašyk. Gal kam padėsi?“
Pirmiausia susitarkim dėl terminų. Kalbam apie neištikimybę žmonai. Nes neištikimybė šeimai, kai vyras lošia azartinius žaidimus, geria ir kitaip neprotingai leidžia šeimos pinigus, neranda laiko ateit į dukros išleistuves, nesidomi vaikų auklėjimu irgi neištikimybė. Emocinė, finansinė, socialinė. Neištikimybė šeimai. Man tai atrodo irgi svarbu, bet čia apie neištikimybę, kuria laikomas seksualinis ryšys už šeimos ribų.
Taigi rašau, kaip pagal Margaret Kent pasiūlytą planą galima pasitikrinti, ar vyras gali turėti/turi meilužę. Beje, knyga išleista tais laikais, kai FB ir išmaniųjų nebuvo, o dabar menkas GPS siųstuvėlis mašinoje (aha, žinau ir tokių detektyvinių istorijų) papasakos visus neištikimybės klystkelius. Bet galvoju, kokia gi brangi ta santuoka turi būti, kad tiek daug (ir taip) dėl jos darytum…
Pirmiausia – testas.
Daugeliui moterų, kurias nokautuoja neištikimybė, atrodo, kad viskas atsitiko netikėtai. O pasirodo – tik uždanga nukrito netikėtai, o ten, scenos gilumoje seniai vyko veiksmas. Ir tadadadam – breaking news (karštos naujienos, – DELFI)!
Tarkim, jūs galite galvoti, kad vyras gali būti neištikimas, bet nežinote. Tai autorė siūlo jums testą. Pabandykite.
1. Ar vyras dažnai užsibūna darbe iki vėlumos?
2. Ar jis dingsta kelioms valandoms per išeigines?
3. Ar šeimos biudžetas kenčia nuo jo išlaidų?
4. Ar sekso akimirkomis su jumis jis pernelyg greit pavargsta?
5. Ar tapo mažiau atviras su jumis?
6. Ar pradėjo daugiau dėmesio skirti savo išvaizdai?
7. Ar stengiasi kalbėtis telefonu slapta, be liudininkų?
8. Gal daug intensyviau valo mašinos saloną?
9. Gal jis beveik spaudžia jus išvažiuoti lankyti giminių ar draugių?
10. Ar perka jis jums daugiau dovanų?
Kaip autorė teigia, jei atsakėt TAIP nors į vieną klausimą, tai vadinasi pats laikas įsitikinti, gal vyras ne toks jau ir šventas... Ponia Margaret siūlo patikrint savo įtarimus, nes „nepasitikėjimas gali sugadinti santykius“ (*lyg tas patikrinimas santykius sustiprins – galvoju aš).
Dienoraštis arba jo biografija
Sako, kad dienoraštį rašyti sveika. Dėl savęs. Apie savo pergyvenimus, širdies skausmus ir džiaugsmus, dėkingumą ir patirtis. Bet pasirodo, reikia dėl to, kad pastebėtum, ar vyras nepradėjo eiti klystkeliais. Taigi, kasdien reikia rašyti, kaip autorė sako atsakymus į dešimt klausimų (mažiausiai).
1. Kada jis atsibudo?
2. Ar ryte maudėsi po dušu?
3. Ką valgė pusryčiams?
4. Kada išėjo į darbą?
5. Ar išvažiavo mašina?
6. Kada jis grįžo?
7. Ar valgė vakarienę grįžęs?
8. Ar išsimaudė po dušu?
9. Ar jam norėjosi artumo?
10. Kada jis nuėjo miegoti?
Aš sakau, jūs parašysite jo biografiją ateities kartoms! Jūs sugaišite laiko, o naudos ar bus? Niekas nežino, bet gal rašydamos pažinsite labiau savo vyro įpročius. Ar jums patinka toks užsiėmimas? Man nepatiktų, net nežiūrint to, kad mėgstu rašyti. Ir dar labai blogai jausčiausi taip darydama. O dar kasdien! Faktas tik tas, kad kasdien pildomas toks klausimynas, anot autorės, lengviau padės pamatyt elgesio pakitimus, tačiau kasdien žiūrėti į žmogų, kuris pasižadėjo būti „ir varge, ir džiaugsme“, kaip į eksperimentinį triušį kasdien matuojant jam temperatūrą? Kiekvieno teisė rinktis, žinoma.
Situacijos pasako daugiau
Kai kalbėjome savo moterų rate apie panašias situacijas prieš sprogimą, o ir iš laiškų, kuriuos nuolat gaunu, darėsi aišku, kad yra dalykų, kurių negalima nepastebėti ir be testų. Ir be kasdieninio dienoraščio rašymo. Juk faktai yra viena, o norėjimas juos pastebėti ir apibendrinti, kad sužinotum tai, ko nenori žinoti, – visai kita. Jūs gi tai matot, bet nelabai norite matyti, ane?
Keičiasi charakteris. Čia visa septynių moterų kompanija sutinka, kai žmogus praleidžia daug laiko tam tikroje kompanijoje, keičiasi jo kalba, požiūris į tam tikrus dalykus, interesai, net humoro jausmas. Natūralu, kad tam tikri kitos moters interesai ir „kalbos figūros“ pamažu natūraliai prigyja naujoje vietoje. Mūsų kompanijoje „actus tragicus“ arba „o tai big deal“ turi labai specifinę reikšmę ir jei išgirsčiau tą frazę iš kito žmogaus, įtempčiau ausis. „Aš dabar žinau, iš kur tos frazės“ – va, va, čia apie tai.
Nuovargis. Čia jau aišku, kiekviena gali asmeniškai patyrinėti, ar vyras užuot puolęs žolės pjauti ar sniego kasti geriau eina pagulėt. Dvi moterys hareme reikalauja ištvermės, o žmogui gi reikia pasikrauti baterijas. Gal net ne nuovargis pasakys daugiau, o daug subtilesni dalykai, kuriuos kiekviena moteris pajunta – man sakė tos, kurios pastebėjo. „Pamenu, maniškis po darbo visada pasnausdavo ant sofos ir paskui išlėkdavo pavakaroti.“ Tai gal irgi rašytoja teisi.
Pokalbių temos. Kai žmogui yra ką slėpti, jis mielai kalba apie neutralius dalykus (kiti žmonės, TV naujienos ir pan) ir mažiau apie save. Kodėl? Gal kartais būna sunku pasakyt „aš buvau“, gali išsprūsti „mes buvom“. Šita tema neradom bendro sutarimo, tos mano ekspertės visaip vartė temą, bet neišvartė bendros išvados. Na, žinoma, vyno buvo pakankamai ir buvo net fantastiškų hipotezių.
Seksas. Ar jis vis dar aistringas mylimasis? Ir apie dažnumą, ir apie intensyvumą kalba knygos autorė. Mano pašnekovės vieningos – kai jau šeimoj krizė, paprastai ji ir lovoje. Jei apetitas visai dingsta arba staiga prasimuša – reikia sunerimti, sako patyrusios vyro veiklą už namų durų.
Alkis. Miegas. Vitaminai, papildai ir saldumynai – jei jau ima juos kirsti, vadinasi, seksas jį išsekina. Ir miega kaip užmuštas. Na, čia jau pačios turit spręsti, mano draugės neturėjo ką pridurti. „Kaip sėdėdavo internete iki išnaktų, taip ir sėdėjo.“ Nors jei atsisako vakarienės, tai jau rimta. Nes dvi vakarienes sukirst ne kiekvieno skrandis ištvers. O jei dar ir pusryčius? Žvilgtelėkit, gal jis tunka tuose dviejuose frontuose vargdamas?
Nauji interesai, hobiai. Moterys greit suabejos dėl naujų dalykų. Ir bus teisios. Papasakosiu apie du vyriškius. Vienas vedęs 30 metų ir jau maždaug 20 metų sėkmingai (nepagautas) turi meilužių. Nuolat. Keičiasi jos, būna ilgalaikių, būna trumpalaikių. Jis turi dvi taisykles – niekada jokios meilužės nesiveda namo ir du dešimtmečius du kartus per savaitę po darbo žaidžia biliardą, dalyvauja varžybose. Jei kartą per savaitę seksas vietoj biliardo, net žmona nepajus. Kitas džigitas lankė baseiną, mat medikai neleido sportuot su treniruokliais. Susimovė greitai, kai kartą po baseino parsinešė sausas glaudes ir rankšluostį, o žmona paėmė padžiaut. Kaip visada. Galvot reikia ir džigitams.
Dovanos. Saugokitės netikėtų dovanų, sako knygos autorė, nes jei jis jaučiasi kaltas, bando išsipirkti. Mano temos ekspertės sako, kad tai standartinis poelgis. Ir labai pastebimas. Būdami pernelyg dosnūs labai greitai jie tampa įtartini. „Baisiai nustebau, kai nuėjom pas juvelyrą ir man užsakė žiedą, kurio nesulaukiau vedybų metinių proga. Žinojo, kad noriu, bet išsisukinėjo. Ir va, staiga – prašom, mieloji. Aišku, kad įtartina!“
Žinoma, yra daug dalykų, kurie gali sukristi į dėlionę, kuri papasakos, kad vyras turi seksualinių interesų už šeimos ribų. Jei jis anksčiau spontaniškai organizuodavo savo laisvalaikį su vaikais, o dabar jam reikia iš anksto viską planuoti, jei jums aktyviai siūlo eiti į siuvimo kursus dukart per savaitę, jei dažniau turi grynų pinigų ir nustoja mokėt kortele. Oi, dar knygoje rašo, kad jūsų šuns meilumas svetimai moteriai gali būti įtartinas. Daug visko ten prirašyta, bet dėkui dievui, skaičiau tik fragmentą, būčiau neišvėrusi visų pinklių statymo ir sekimo instrukcijų.
Fokusai
Juokiausi. Ir netikėjau, kad tokie patarimai gali būti duodami. O pasirodo, kad taip. Taigi keletas iš knygos – tiek, kiek liko iš mano trumpų užrašų.
Jei jis žiūri porno, tai, žinokit, nieko tokio. Joks ne ženklas čia, kad jis neištikimas. Pasižiūrėkite kartu.
Jei rasite tarp vyro asmeninių daiktų prezervatyvą (ne daugiskaitą vartoja autorė), tai irgi joks ne įrodymas. Gal jis nešiojasi jį „dėl viso pikto“, dar nuo studijų laikų (jau patikėjau), gal tai jo seksualinės laisvės ženklas? Jį galbūt laiko kaip kaip teisę pasimylėti su kita moterimi, bet gal tuo pačiu turi pakankamai sveiko proto, kad ta teise nepasinaudotų. Paskaičiau, ir supratau savo parašytą dviprasmybę. Jau geriau pasinaudotų, maža ką su kuo…
Autorė siūlo tokį fokusą: „Užmeskit kelis moteriškus plaukus jam ant švarko ir paklauskit iš kur jie. Stebėkite jo reakciją.“ Ji rimtai? Jūs taip darytumėt?
„Jei jis komandiruotėje – tikrinkit. Jei sako, kad viešbutyje, skambinkit laidiniu, paprašykit sujungt su jo kambariu. Kalbėkit, provokuokiti pasakyti, kaip jis jus myli, kaip pasiilgo, kaip…“ Žodžiu, siūloma priversti jį kalbėti taip, kad jam būtų nejauku, jei kambary būtų kita moteris. Ir iš balso pajusite, sako autorė. O jei jis pasakys, kad šalia kolegos? Tada rašytoja siūlo paprašyti perduot ragelį kolegai ir vėl patikrint jo reakciją.
Knygos autorė sako, kad žmonos žino vyrų garderobą geriau nei jie patys. Ir jei staiga iš namų dingo visas drabužių komplektas, įskaitant apatinius, tai gali būt, kad drabužiai kabo meilužės spintoje.
Vyrą nuolat reikia uostyti. Žodžiu, ieškoti kvapų, kurie skiriasi nuo tų, kurie įprasti jūsų namuose. Aišku, kvapai išduoda. „Mano šefas turėjo meilužę darbe, tai jai dovanodavo tokius moteriškus kvepalus, kokiais vyriškais jis kvėpinosi. Dėl saugumo. Nepadėjo. Jis išsiskyrė ir su pirma, ir paskui su antra žmona.“
Parašiau šitą tekstą iš piktumo ir juoko, kurį sukėlė knygos fragmentai. Bet gal, kaip man sakė moterys, kurios deja, turėjo šeimose tokių patirčių, kam nors to reikia? Užsirašiau dar daugiau visokiausių fokusų apie tai, kaip elgtis su meiluže, kaip jai skambint ir ką kalbėt, bet man tai toks marazmas, ranka nekyla rašyt… Nors… Kai skaitau jūsų laiškus, tai suprantu, kad krizės akimirką norisi daryti bet ką. Kažką. Ir meilužės nori skambint žmonoms ir joms atskleisti vyro paralelinį gyvenimą, ir žmonos tyko meilužių, kad į jas pasižiūrėtų arba padangas subadytų. Suprantu, kad joms gal ir būtų smagu pasikalbėti. Gi apie tą patį, abipusiai mylimą.
Kai man sako, kad santuoka yra darbas, sunkiai, bet sutinku. Kartais reikia daryti ne visai tai, ką nori pats, bet tai, kas naudinga santuokai. Bet kai skaitau tokius patarimus, man darosi truputį viaukt… Ir tokio darbo, kad išsaugočiau šeimą, aš nenorėčiau. Nes jei tik uostysi, seksi, stebėsi, tai kada džiaugtis tuo, ką turi? O jei jau nebesidžiaugi, tai gal tiesiog tiesiai paklausti, gal jis irgi nebesidžiaugia?
Na, o dabar pasakokit apie kokius nors šimtą kartą geresnius būdus, kaip suprasti, ar vyras turi meilužę. Padiskutuosim. Gi anonimiškai. Neprivalot išduot savo tapatybės…
P. S. Ir atsiprašau, jei sugadinau dieną.
P.S. S. Džiaugiuosi, kad yra skaitytojų, kurie primena gerus dalykus, kuriuos pamirštu rašydama. Tai rekomenduoju gerokai geresnę knygą (galit lietuviškai skaityt) Esther Perel „Naujas žvilgsnis į neištikimybę“.
Daugiau Jolitos tekstų skaitykite www.protoaistros.lt