Visad norėjau studijuoti mediciną arba psichologiją, tačiau taip pat neblogai sekėsi fizika, tad nusprendžiau pabandyti suderinti abu dalykus ir stojau į KTU robotiką.

Po pusės metų supratau, kad patekau ne visai ten, kur norėjau, tad pakeičiau studijų programą – pasirinkau biomedicininę elektroniką.

Be pagrindinių studijų taip pat domiuosi projektų valdymu, tad džiaugiuosi, kad su talentų ugdymo programos „GIFTed“ pagalba pavyksta įtraukti ir šios srities veiklas į savo studijų tinklelį.

Nuo mokyklos laikų dalyvavau daugybėje projektų – „Seimas gyvai“, „Moksleiviai į vyriausybę“, „Mokomasis Europos Parlamentas“ , šiuo metu dalyvauju LINPRA organizuojamuose „ATVERK 2“ bei „Creazone“ verslumo mokymuose, kur su komandomis tobuliname verslo idėjas.

Buvau aktyvi jaunimo organizacijų narė, prisidėjau prie Jaunųjų konservatorių lygos, Gyvūnų gerovės iniciatyvos, Jaunimo mainų ir bendradarbiavimo organizacijos, KTU „Improof“ organizacijos, studentų atstovybės.

Dabar daug laiko skiriu „Erasmus+“ mokymams – buvau Ispanijoje, Prancūzijoje, Rumunijoje, Portugalijoje ir Danijoje, neseniai grįžau iš Kipro.

Per pastaruosius dvejus metus vykau į tris vasaros mokyklas: dvi biomedicinos inžinerijos Sankt Peterburge, Rusijoje, ir Tventėje, Olandijoje, bei projektų valdymo – Dortmunde, Vokietijoje. Pavyzdžiui, Tventėje su komanda perengėme tyrimą apie egzoskeleto LOPES naudingumą bei finansinį atsiperkamumą.

Julija Kravčenko
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

NASA – tikras rojus jauniesiems mokslininkams

Antro kurso pabaigoje gavau galimybę atlikti stažuotę NASA, kurią finansavo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Silicio slėnyje dirbau psichofiziologijos laboratorijoje, atlikome tyrimą, kurio metu mokėme oro ir jūros gelbėtojus savitaigos galia kontroliuoti savo širdies ritmą, kraujospūdį, temperatūrą ir kitus fiziologinius parametrus, taip mokydami juos suvaldyti stresą, išvengti pykinimo, alpimo, vėmimo kylančio skrydžio arba gelbėjimo misijų vandenyje metu.

Man pasisekė, nes mūsų tyrimo vadovė – Patricia Cowings, 40 metų patirtį turinti aeronautikos psichofiziologė, pirma afroamerikietė moteris, kuri buvo treniruojama būti kosmonaute.

Taip pat teko prisidėti ir prie „Flight Systems Implementation“ skyriaus projektų valdymo. Su projekto vadove Tianna Shaw dalyvavau komandos susitikimuose, prisidėjau prie rizikų analizės ir dirbau su projektų planais.

Dažnai manęs klausia apie įspūdžius NASA. Taigi įsivaizduokite, kad esate JAV Silicio slėnyje, dirbate agentūroje, kuri kuria naujausias technologijas, jūsų mentorius turi 40 metų patirtį jūsų mėgstamoje srityje ir visada randa laiko atsakyti į visus klausimus.

Julija Kravčenko
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Šalia jūsų darbo vietos yra „Google“ miestelis, „Microsoft“ ir „Amazon“ būstinės, todėl sutinki žmonių ir iš ten. Dar prie viso to pridėkite darbą su naujausiomis technologijomis įspūdingose laboratorijose, nerealius kalnų vaizdus pašonėje, visuomet šviečiančią saulę ir visur supančius be galo draugiškus žmones iš visų pasaulio kraštų.

Dabar tuos jausmus padauginkite iš 100 kartų ir greičiausiai suprasite dalelę to, kaip tuo metu jaučiausi.

Tikiu, kad viskas įmanoma

Manau, kad stažuotė NASA gali atverti mano karjeros kelią. Galimybės pristatyti savo idėjas ten dirbantiems mokslininkams ir sulaukti jų nuomonės – aukso vertės.

Kaip ir pažintys, juk ten suvažiuoja gabiausi pasaulio studentai, turintys unikalių idėjų, kurias apjungus galbūt pavyktų įgyvendinti tarptautinį projektą po stažuotės ar net įkurti naują verslą.

Tikiu, kad viskas įmanoma, tik reikia labai norėti ir daug dirbti. Ir nepamiršti rodyti iniciatyvos, nes jei tik svajosi ir vis galvosi, kad kažkas ateis ir pakvies – nieko nebus.