Ir savaime tame nieko blogo. Plastinė chirurgija veikiausiai išgelbėjo ne vieną žmogų ir palengvino jam gyvenimą. Net ne veikiausiai – tai faktas. Pats mokslas juk nekaltas, kad tuštybės paveikti žmonės prarado saiką arba tiesiog iškreiptai susidėliojo prioritetus.
Vis dėlto, tai, kad injekcijos ir operacijos bandomos per gerkles įgrūsti tarsi toks natūralus ir kasdienis dalykas, kaip dantų valymas, man kelia ir juoką, ir siaubą, ir sąmyšį. „Visos kažką pasidariusios“ – šitokia utopinė nesąmonė bandoma įgrūsti į dantis. Ir man ją norisi spjauti atgal ilgai negalvojus – nes tokio absurdo dantyse laikyti tikrai nesinori.
Pamenu, internete stebėjau vienos moters pokalbį su plastikos chirurgu. Klausinėjo apie veido injekcijas, skirtas raukšlėms slėpti ir atrodyti trisdešimties, kai artėji link amžiaus vidurio. Tiesa, moteriai iš tikrųjų buvo apie trisdešimt ir apie tas injekcijas ji klausinėjo dar ir todėl, kad ir pati porą ką tik buvo susišvirkštusi.
„Prevencija“, kaip tai vadina vos nuo lūpų pieną nusivaliusios merginos. „Tai kada jūsų manymų moterims reikia tokias procedūras pradėti? Ar tik raukšlelėms pradėjus rodytis, ar jau pagilėjus?“, klausė ji. Chirurgas, akivaizdu, protingas žmogus, pakraipė galvą ir atsakė, kad injekcijas pasirinkti pataria tada, kai žmogus jaučia, jog injekcijos jam padės jaustis geriau.
Tada, kai žmogus pats nori ir suvokia, kodėl nori. Kad jokio „reikia“ čia nėra ir joks raukšlių gilumas tokio poreikio neparodo. Kreiva nosis nėra priežastis ją operuoti, jei su ta nosimi jūs jaučiatės gerai. Ir siauros lūpos nėra priežastis jas paversti dviem išpampusiomis dešromis, jei jums šiuolaikinės mados nėra prie širdies. Ir jei krūtinė smakro nesiekia, bet jums taip gerai, mokslas nemano esant reikalinga save keisti.
O štai instagramo divų (čia tos, kurios viena kita apdovanoja divos vardu po eiline prifotošopinta nuotrauka) ir instagramo modelių (čia tos, kurių fotosesijos vyksta daugiausiai Dubajuje, prie baseino, su Gucci maišeliais) dėka susidarė tas burbulas: reikia. Išsilyginti raukšles REIKIA, po gimdymo pasikelti krūtinę REIKIA, pasiputlinti bent jau viršutinę lūpą REIKIA.
Moterims, kurios to nedaro, net yra specialus terminas: nesusitvarkiusi. Tik nesusimaišykite – nesusitvarkiusi – tai ne ta, kuri ant plaukų galėtų pusrytinį kiaušinį iškepti ir aliejaus sutaupyti. Ne ta, kurios panagėse zoologijos sodas. Ir tikrai ne ta, kuri juodais padais vaikšto. Nesusitvarkiusi – tai nepasidariusi gelinio lakavimo. Ta, kuri nenaudoja plaukų tiesintuvo. Ir, žinoma, kažko neprisipūtusi, nes juk jei dvidešimt pirmame amžiuje nelaikai barbės simetrijos, tai jau aiškiai kažkokia netvarka.
Kai kurioms procedūros yra net oficialios, rimtai skambančios priežastys, kad nepasirodytum silikonine kvaiša: „Pūčiau lūpas, kol vos nesprogo, nes lūpos labai skilinėjo, tai čia būtinai reikėjo suleisti, kad padrėkintų.“ Aš žinau, kad yra operacijų, gerinančių gyvenimo kokybę: žandikaulio, kai sąkandis ydingas, nosies, kai yra kvėpavimo problemų (nors šituo irgi mielai prisidengiama, kai kažkas galvoje trukdo prisipažinti: taip, pakeičiau nosies formą, nes manoji man buvo negraži ir man su tokia geriau gyventi). Bet nepasakokit, kad tas ūsas virš lūpos jums drėkina lūpas: tam būtų užtekę ir vazelino, o jei ne, dermatologo ir vaistų.
Manau, kad gyvenimo kokybę galima gerinti ir psichologiškai. Ir manęs nereikia įtikinėti, kad du bumbulai po maikute gali pagerinti gyvenimą. Aš tikiu, kad gali. Žmogus – toks keistas sutvėrimas, jam kartais laimę suteikia keisti dalykai. O jei suteikia – tai ne mano ir ne jūsų reikalas, laimės jiems ir ramybės.
Tik dažniau problema žymiai gilesnė. Nes tada prasideda oficialių priežasčių ieškojimas arba bandymas įtikinti, kad visos darosi, tik niekam nesako. Nežinau, kur jūs gyvenate, koks tas jūsų pasaulis, bet mano draugių, mano mamos ir jos draugių, mano artimiausių giminių tarpe (su tolimomis gal per tolimai ir bendrauju, negaliu garantuoti), niekas neturi pripūstų lūpų, botokso veide ar uodegoje ir apskritai nesinaudoja šitomis statybos paslaugomis. Vargu ir ar naudosis. Tai jų savaime nepadaro geresniais žmonėmis ir grupuoti, kad tas, kuris pagal savo supratimą tobulinosi, blogas, o tas – kuris kaip dievas sukūrė – geras, nesąmonė. Bet išsisukinėjimai ir bandymas prisidengti kažką juk reiškia.
Tai nebuvo paniekinamasis žodis savęs tobulinimui plastinės chirurgijos būdais. Kas čia žino, gal kada nors ir aš panorėsiu kažką kilstelti. Nežinau ir radikalumas čia beprasmis, o tai, kad dabar nenori, nereiškia, kad ateityje neužsinorėsi, ar nepajusi, kad reikia.
Bet nustokite meluoti ir kalbėti apie adatas savame veide kaip apie dantų valymą: tai ne tas pats. Tas statybos amžius nulipdė ne tik naujus veidus bei kūnus, bet ir daug melagių bei išsisukinėtojų. Na, tų, kurių lūpos paputlėjo dvidešimt penkis kartus, nes breketus nešiojo. O užtektų pasakyti, kad jums taip gražu, todėl ir padarėte, ką padarėte. O ką kiti daro ar nedaro – juk visai nesvarbu.
