Man per akis užtenka 1-2 kvepalų buteliukų, kuriuos naudoju iki tol, kol jie siaubingai atsibosta arba baigiasi galiojimo laikas (dažniausiai tai sutampa), t.y. retai. Ir taip yra visai ne dėl to, kad esu siaubingai nevalyva ir mėgstu smirdėti, priešingai, mano uoslė yra tokia perdėtai jautri ir po nėštumo, ir vaiko maitinimo metų aš taip atpratau kvėpintis, kad pastaruosius šešerius metus kur kas labiau už pačius nerealiausius kvepalus aš mėgstu paprastą, gaivų, švaraus kūno kvapą.
Priminsiu, kad kartais aš vis dėlto kvėpinuosi ir ypač žaviuosi įdomiais kvepalų buteliukais, istorijomis ar net reklamomis. Man tiesiog gražu ir įdomu.
Štai todėl, įkvėpta mane itin nustebinusių kvepalų ir vienos jų naudojimo klaidos (apie kurią aš pati sužinojau tik gana neseniai), nusprendžiau pasidalyti keliais stebinančiais faktais apie kvepalus ir jų naudojimo klaidas.
Pradedam nuo pačios pradžių pradžios.
Ar žinojote, kad…
1. 2004 m. deivės Afroditės sala vadinamame Kipre buvo atrasta pati seniausia pasaulyje kvepalų gamykla. Kaip simboliška ar ne? Grožio ir meilės deivės sala ir kvepalai… Dar vienas malonus faktas – archeologų grupei, atradusiai gamyklą, vadovavo moteris Maria Rosaria Belgiorno (yra ne viena jos parašyta knyga apie kvepalus ir, kaip suprantu, pačią gamyklą). Gamykla, tiksliau, jos griuvėsiai yra 4000 metų senumo.
Spėjama, kad kvepalai buvo kuriami maždaug 4000 kv. m. dydžio (kiti šaltiniai nurodo tik 300 kv. m.) patalpose. Archeologai griuvėsiuose rado mažiausiai 60 distiliavimo indų, maišymo dubenėlių, piltuvėlių ir kvepalų buteliukų. Be to, jie nustatė, kad tų laikų kvepaluose dominavo pušies ir citrusų aromatai ir juos atkūrė! Įdomu, koks jausmas uostyti 4000 metų senumo kvepalus? Tiesa, sako, kad davus atkurtuosius kvepalus pauostyti šiandieninėms moterims, joms jie pasirodė per stiprūs ir nė viena nepareiškė noro jais kvėpintis.
2. Pirmasis pasaulyje aiškiai įvardytas parfumeris (ir chemikas) iš tiesų buvo… moteris, vardu Tapputi. Tiesą sakant, jos net buvo dvi ir karališkuosiuose Babilono rūmuose dirbo kartu. Gaila, bet maždaug 3200 metų senumo molio lentelė, kurioje ir buvo paminėta Tapputi, per tiek laiko šiek tiek apsitrynė ir iš pilno antrosios damos vardo beliko tik –ninu. Manoma, kad Tapputi kurdama kvepalus griežė pirmuoju smuiku, o –ninu buvo kažkas panašaus į asistentę, tyrėją, tekstų apie kvepalus rašytoją. Tapputi kuriamiems kvepalams naudojo gėles (dažniausiai rožes), aliejus, ajerus, viksvuoles, mirą, vandenį, kitus tirpiklius ir kelis kartus viską distiliuodama ir filtruodama kurdavo tų laikų šedevrus.
Beje, tirpiklių, tiksliau, būtent alkoholio naudojimas kuriant kvepalus buvo didžiausia tų laikų inovacija, padėjusi Tapputi sukurti kažką panašaus į modernius šių laikų kvepalus.
3. Nepaisant Tapputi inovacijų, pirmieji tikrai modernūs, beveik šiuolaikiniai kvepalai buvo sukurti maždaug 1370 m. ir, aišku, vėl ne be moters įsikišimo. Vengrijos (ir Lenkijos) karalienė Elžbieta įsakė pagaminti jai visiškai kitokius, naujus ir išskirtinius kvepalus. Kas konkrečiai juos sukūrė nelabai aišku. Vieni teigia, kad karalienė juos susikūrė pati, kiti aiškina, kad receptą jai pašnibždėjo nepažįstamas atsiskyrėlis, na, o dar viena versija sako, jog kvepalus iš tiesų sukūrė čigonai ir pardavė juos ne tik kaip kvepalus, bet ir losjoną po skutimosi, burnos gaiviklį ir panacėją nuo galvos skausmo bei kitų ligų. Taip pat nelabai aiški ir tikroji jų sudėtis. Kai kurie šaltiniai teigia, kad šie kvepalai tebuvo distiliuoto alkoholio ir rozmarino mišinys, kiti mano, kad kvepaluose be alkoholio ir rozmarino dar buvo ir apelsinų, mėtų bei apelsino žiedų vandens, na, o dar kiti šaltiniai prideda ir levandų, citrinų, ramunėlių, medetkų bei kitų ingredientų. Taigi, kaip ten iš tiesų buvo su ta kvepalų sudėtimi - nežinia, faktas tik tas, jog tai buvo pirmieji alkoholio pagrindu pagaminti kvepalai, dar vadinami Vengrijos vandeniu, kurie buvo skirti ne tik kvėpintis, bet ir prausti veidą bei palengvinti reumato ir kitų sąnarių ligų skausmus, kurie galimai kankino 70-metę karalienę.
4. Dar vienas įdomus faktas apie kvepalus ir moteris – jau ne toks romantiškas. Pasirodo, iki 18 a. dažnas parfumeris visai legaliai dirbdavo dvigubą darbą. Dienomis jie būdavo žavingos nosys, kurdavusios ypatingus aromatus, o naktį virsdavo nebaudžiamais žudikais savo nuostabius aromatus skiedžiantys arsenu ir cianidu. Ir va čia savo išradingumu ir šaltakraujiškumu išsiskiria italė Giulia Tofana (kartu su mamyte Teofania di Adamo), sugebėjusi meistriškai sujungti parfumerio ir nuodytojo profesijas. Tarp daugybės nuodingų šių damų išradimų, bene garsiausias buvo kvapnus ir… labai nuodingas Tofanos vanduo. Teigiama, kad Giulia savo unikalaus vandenuko pagalba po velėna pakišo daugiau nei 600 vyrų, kuriuos numarinti užsigeisdavo nelaimingos jų žmonos. Be to, tarp aukų pasitaikė ir karališko kraujo asmenų bei popiežių. Net ir po garsiosios nuodytojos mirties Tofanos vanduo buvo naudojamas toliau. Manoma, kad būtent jis pražudė ir Volfgangą Amadėjų Mocartą (taip manė ir pats kompozitorius). Tofanos vandens receptas iki šiol nėra aiškus. Greičiausiai tai buvo arseno, švino, galbūt šunvyšnės mišinėlis, kurio pėdsakus žmogaus organizme net ir šiomis dienomis būtų pakankamai sunku atsekti.
5. Keliantis prie šiek tiek linksmesnių faktų, galime pamiršti moteris ir prisiminti kašalotus bei… jų išmatas. Būtent kašalotų išmatos, tiksliau, pilkoji ambra, atsirandanti iš šių žinduolių maisto atliekų, yra pats rečiausias ir pats brangiausias kvepalų ingredientas. Manoma, jog tik 1 proc. kašalotų pavyksta pagaminti ambrą. Iš tiesų, tai ši brangenybė yra apvirškintos kietosios kalmarų dalys, kurios su kašalotų išmatomis patenka į vandenį. Ten jos būna papildomai apdorojamos vandens, vėliau ir saulės, ir galiausiai virsta ypatinga medžiaga, išsiskiriančia ne tik ypatingu kvapų mišiniu, bet ir savybėmis, kurios padeda ilgiau išlaikyti kvepaluose esančias aromatines medžiagas. Kiekvienas ambros gabalėlis turi skirtingą molekulinę sudėtį, todėl kvepia ar dvokia skirtingai. Gabalėlis šio stebuklo kainuoja tūkstančius pinigų, todėl yra vadinamas plaukiojančiu auksu. Aišku, ambrą bandoma sintetinti, o natūralios pardavinėjimas ir naudojimas parfumerijoje yra ribojamas (JAV uždraustas), bet… juodoji rinka klesti, o didieji parfumerijos grandai niekam neatskleidžia, kiek iš tiesų ambros sunaudoja.
6. Bėgant nuo kašaloto išmatų, pribėgom prie kvepalų naudojimo klaidos, apie kurią aš ir pati sužinojau palyginti visai neseniai. Žinote tą įprotį pasipurškus riešus kvepalais patrinti juos vieną į kitą? Pasirodo, taip daryti yra griežtai nerekomenduojama. Trindamos pakvėpintus riešus mes ardome kvapo molekules ir taip ne tik keičiame patį kvapą, bet ir trumpiname jo laikymosi trukmę. Taigi, nuo šiol purškiame ir katriai laukiame, kol lašiukai patys įsigers, blogesniu atveju riešus galima švelniai patapšnoti, bet jokiu būdu netrinti.
7. Dar viena populiari kvepalų naudojimo klaida – jų purškimas į orą arba ant plaukų. Purkšdamos į orą, mes tiesiog prarandame nemažai gėrio, todėl purškalioti turime kur kas dažniau ir intensyviau. Visai nepraktiška ar ne? Na, o ant plaukų purkšti kvepalų nerekomenduojama dėl labai elementarios priežasties. Dar kartą pažiūrėkite kvepalų sudėtį. Kiek ten alkoholio? Ar tikrai norit purkšti alkoholį ant savo plaukų ir klaikiai juos sausinti?
8. Sausinti mes nenorime ne tik plaukų, bet ir kūno, todėl prieš purškiant kvepalus, rekomenduojama nusiprausti ir pasitepti drėkinančiu kūno kremu. Taip reikėtų daryti ne tik dėl to, kad teoriškai taip sukuriame papildomą barjerą alkoholiui, bet ir dėl to, kad ant sudrėkinto kūno kvepalai įsigeria ir laikosi kur kas geriau. Vengiant kvapų chaoso, dažniausiai patariama naudoti bekvapį ar kvepalus papildantį kūno kremą (galima turimų kvepalų įsilašinti į bekvapį kremą). Sakoma, jog prancūzės būtent dėl to labiausiai ir mėgsta bekvapes kūno priežiūros priemones.
9. Kalbant ne apie klasikos mėgėjas prancuzes, o 2018 metų kvepalų madas, skirtingų kvapų sluoksniavimą ir maišymą galima išskirti kaip gan ryškią grožio tendenciją. Šiais metais taip pat labai madingi unisex tipo kvepalai, kurie dažnai yra kuriami mažų, individualių, socialiai atsakingų parfumerių. Didelis dėmesys skiriamas ne tik asmeniui, kuriam yra kuriami kvepalai, bet ir ekologijai. Patys madingiausi šių metų kvepalai turėtų dvelkti citrusais (citrina, laimu, bergamote, greipfrutu ir gėlėmis, pvz., rožėmis, lelijomis ar gardenijomis.
10. Na ir pabaigai dar vienas lengvas gandas apie prancūzes ir paprotį kvėpintis pakinklius. Žinote, kodėl atsirado toks įprotis? Pasirodo, prancūzės, dėvėdamos sijonus, ėmė kvėpintis pakinklius tam, kad grakščiai bekaukšėdamos pro lauko kavinėse sėdinčius vyrus atkreiptų jų dėmesį ir skleistų savo aromatinius kerus būtent sėdintiems tinkamame aukštyje. Gudrios ar ne?
Daugiau Neringos tekstų skaitykite www.groziopaslaptys.lt