Kur kas įdomiau sužinoti, kiek to vandens iš tiesų reikia gerti, kokį jį pasirinkti ir kaip neprisidaryti daugiau bėdos negu naudos?
Yra daugybė nuomonių, daugybė rekomendacijų ir daugybė mitų. Štai 7 iš jų:
1. 2 litrai gryno vandens per dieną yra būtini
Ne, nebūtinai. Reikalingas vandens kiekis yra apskaičiuojamas atsižvelgiant į kūno masę, amžių, veiklą, aktyvumą, sveikatą, valgomą maistą, metų laiką ir panašiai. Normalu, kad vasarą ir žiemą geriamo vandens kiekiai skiriasi. Arba sveriančio 50 ir 100 kilogramų. Arba intensyviai sportuojančio ir nejudraus tinginuko. Kiekiai yra ir turi būti skirtingi. Tai yra normalu. Vienintelės taisyklės ir konkretaus rekomenduojamo skaičiuko būti negali. Tiksliau, tų taisyklių ir rekomendacijų yra tiek, kad net sukasi galva, taigi, svarbiausia klausytis savęs ir savo organizmo. Atidžiai stebėkite save, savo būseną, burnos kvapą, alkio protrūkius (dažnai alkis ir troškulys yra painiojami) ir atraskite tikrąjį savo būtiną vandens kiekį. Galbūt tai bus vos 1 litras, o galbūt ir 2,5. Mūsų organizmai puikiai moka apsisaugoti ir pasakyti, ko jiems reikia, tik išmokime klausytis ir išgirsti.
2. Per daug vandens nebūna
Būna. Ir tai kur kas pavojingiau nei dehidratacija. Per nedidelį laiko tarpą išgėrus per didelį kiekį vandens inkstai nebegali iš organizmo pašalinti skysčių, todėl kraujas pasidaro pernelyg atskiestas, o druskos koncentracija per maža. Jeigu kraujas staiga tampa per daug atskiestas, ląstelės (ypač smegenų) ištinsta, kaukolėje atsiranda spaudimas ir pradedame jausti pulsuojantį galvos skausmą, pykinimą, o blogiausiu atveju – ištinka koma ar mirtis. Manoma, jog dideli vandens kiekiai yra ypač pavojingi sergantiems nerimtomis infekcinėmis ligomis, tačiau taip iki galo ir neaišku, kas yra labai didelis ar labai mažas vandens kiekis. Taigi, pasikartosiu, sekite savo organizmą ir būseną. Jeigu nuolat geriate vandens, net tada, kai jo nesinori, jeigu jus pykina, jaučiate galvos skausmą, šlapinatės dažnai (dažniau nei 10 kartų per dieną) ir net naktimis, gali būti, kad geriate per daug vandens. Aišku, vienas kitas papildomas puodelis mūsų tikrai nenužudys, bet sakyti, kad dideli vandens kiekiai mums visai nepavojingi, taip pat negalima.
3. Šlapimo spalva rodo vandens trūkumą ar perviršį
Ne, nebūtinai. Šlapimo spalva priklauso ne tik nuo išgeriamo vandens kiekio, bet ir nuo daugybės kitų dalykų: maisto, vitaminų (pavyzdžiui, B grupės), ligų ir panašiai. Vien tai, kad šlapimas yra šviesios ar tamsios spalvos dar nieko konkretaus nereiškia. Specialistai labiau rekomenduoja atkreipti dėmesį į tai, kaip dažnai lankotės tualete, o ne į tai, kokios spalvos jūsų šlapimas. Jeigu ten apsilankote palyginti retai, tai yra ženklas, kad vandens išgeriate tikrai per mažai (6-8 kartai per parą laikoma norma), na, o jei į tualetą bėgiojate, kas 15 minučių, tai taip pat ženklas, kad vandens greičiausiai padauginote. Šlapimo spalva gali būti pirminis vandens trūkumo ar perviršio indikatorius, tačiau tikrai ne vienintelis ir svarbiausias.
4. Geriamasis vanduo iš butelių yra sveikesnis nei iš čiaupo
Ne. nebūtinai. Lietuva yra viena iš nedaugelio pasaulio šalių, kurioje vanduo namus pasiekia iš požeminių gręžinių. Tai reiškia, kad vanduo iš čiaupo yra geros kokybės, apsaugotas nuo cheminės ir mikrobiologinės taršos, o jį galutinai paruošti vartojimui tereikia vienos kitos valymo operacijos (pvz., Vilniuje užtenka sumažinti geležies). Ne taip pasisekė mūsų vakarams ir šiaurės vakarams, nes ten vandenyje yra per daug fluoro ir boro, taigi, valymo operacijų privalo būti daugiau ir jos yra sudėtingesnės.
Įdomiausia, kad geriamasis vanduo buteliuose dažniausiai yra išgaunamas iš tų pačių giluminių gręžinių, todėl tikrai labai sveika pamąstyti ar verta leisti pinigus iš esmės tam pačiam produktui. Nekalbant jau apie tai, kad stovintis vanduo turi savo galiojimo laiką, taigi, prieš geriant vandenį iš PC, reikėtų įsitikinti, kiek laiko jis jau stovi parduotuvių lentynose ir ar tikrai yra toks jau sveikas ir saugus.
Žinoma, negalime apsimesti, kad dėl surūdijusių tarybinių vamzdynų ir kitų niuansėlių, apie kuriuos šį kartą nerašysiu, tikrai yra ir tokių vietų, pvz., Jurbarke, kuriose vanduo galbūt ir saugus, tačiau toli gražu neatrodo kokybiškas dėl savo baisaus kvapo ar keistos spalvos.
5. Natūralus mineralinis vanduo yra pats geriausias
Ne, nebūtinai. Kai kurie vandenų specialistai tvirtina, kad toks požeminis vanduo, kokį daugelis geriame tiesiai iš čiaupo, Europoje būtų priskiriamas mineralinio vandens kategorijai, nes jame yra gausu mineralinių medžiagų, naudingų žmogaus organizmui. Garbingai natūraliu mineraliniu vandeniu vadinamas vanduo tų pačių mineralinių druskų gali turėti lygiai tiek pat ar dar net mažiau nei paprasčiausias vanduo iš čiaupo. Taigi, prieš pirkdamos natūralų mineralinį vandenį, pasižiūrėkite į jo sudėtį ir įsitikinkite, ar iš tiesų perkate didesnės mineralinių druskų koncentracijos vandenį ar tik mandriau pavadintą čiaupo vandenuką. Norėdamos didesnės druskų koncentracijos, rinkitės tokius mineralinius, kurie turi vidutinį arba didelį mineralų kiekį, t.y., 500-1500 mg/l (vidutinės mineralizacijos) arba daugiau kaip 1500 mg/l (didelės mineralizacijos). Tiesa, dėl per didelio kiekio mineralų gali padidėti kraujospūdis, sutrikti kepenų, širdies ir kitų organų veikla, todėl keisti juo paprastą vandenį iš čiaupo griežtai nerekomenduojama.
6. Lietuvoje parduodami plastikiniai buteliai yra saugūs
Ne. Nei vienkartiniai plastikiniai buteliai, nei daugkartinio naudojimo vandens talpyklos (biuruose, bankuose, mokyklose) nėra itin saugios. Turbūt jau nebereikia pasakoti apie garsųjų bisfenolį A (BPA), kuris yra siejamas su įvairių rūšių vėžiu, diabetu, nevaisingumu, antsvoriu, skydliaukės problemomis ir kitomis ligomis, tačiau be bisfenolio A, plastikiniai buteliai gali į vandenį išskirti ir daugybę kitų kenksmingų, kancerogeninių medžiagų, pvz., bisfenolio S ir F acetaldehidų, DEHA toksinų, ftalatų ir kt. Dalis mokslininkų teigia, jog tie išskiriami kiekiai iš tiesų yra tokie minimalūs, kad jokio realaus pavojaus žmogaus sveikatai nekelia, tačiau nemažai tyrimų (daugiausiai dėl BPA) rodo, kad net ir tie maži kiekiai nėra tokie jau nekalti ir visuotinė plastiko panika nėra nepagrįsta.
Potencialiai dar pavojingesniais sveikatai laikomi daugkartiniai, keičiami vandens rezervuarai. Tinkamai jų neprižiūrint, vanduo greitai gali tapti ne naudingu, o pavojingu skysčiu, todėl nežinant, kaip ir kokiomis sąlygomis yra laikoma tara bei kas kiek laiko keičiamas vanduo, verčiau susilaikyti ir vandens iš tokio aparato atsisakyti.
7. Plastikiniai buteliai yra perdirbami
Ne, nebūtinai. Deja, tik labai maža dalis (apie 20%) plastikinių butelių iš tiesų yra perdirbami, likusi dalis tiesiog keliauja į bendrus šiukšlynus, miškus, laukus, ežerus, jūras ir vandenynus ir lėtai bei kenksmingai yra. 450 metų. Irdami jie, žinoma, paleidžia visas savo kenksmingas medžiagas į aplinką ir galiausiai mikroplastiko dalelėmis grįžta į mūsų visų skrandžius. Be to, pakeliui jie dar kasmet pražudo po milijoną (1,1 mln., jei jau visai tiksliai) jūros gyvių ir padaro ne tokios akivaizdžios ir aiškiai apskaičiuojamos žalos. Pagal pačias nepalankiausias prognozes, jau 2048 metais vandenynai gali likti visiškai tušti.
O kas tada? Tada jau tik laiko klausimas, kada ateis ir mūsų eilė.
Be to, kai pagalvoji, kad kažkur pasaulyje žmonėms siaubingai trūksta vandens, o čia vienam plastikiniam buteliui pagaminti yra sunaudojama 3 kartus didesnis vandens kiekis negu jam reikia užpildyti, pasidaro žiauriai baisu. O kur dar nesuvokiamais kiekiais gamybai naudojama nafta, energija ir išmetamas į orą anglies dioksidas…
Kartais galvoju, kad mes – savižudžiai.
Taigi, ką daryti:
1) Sekite ir atidžiai klausykitės savo organizmo. Jūsų būsena yra pats geriausias indikatorius, padedantis apskaičiuoti jums asmeniškai reikalingą vandens kiekį. Be to, manoma, kad suprasti ar organizmui pakanka vandens, padeda 3 sekundžių testas. Įžnybkite sau į ranką arba pilvo apačioje ir stebėkite, per kiek laiko oda atsistato. Jei ji tampa tokia, kokia buvo per kelias pirmas sekundes, greičiausiai vandens jums pakanka, jeigu odos atsistatymas užtrunka, gali būti, kad odai trūksta drėgmės, todėl papildoma vandens stiklinė nepamaišys.
2) Pasidomėkite savo vandens iš čiaupo kokybe. Jei vanduo yra abejotinos kokybės ir saugumo, naudokite filtrus.
3) Atsargiai vartokite didelės mineralizacijos natūralų mineralinį vandenį (skaičiau, kad per dieną patariama išgerti ne daugiau nei 3 stiklines).
4) Venkite vandens iš daugkartinių vandens rezervuarų įstaigose.
5) Pirkite vandenį stikliniuose buteliuose ir atkreipkite dėmesį į jo galiojimo datą.
6) Atidarytą vandenį iš butelio rekomenduojama išgerti per 6 valandas nuo atidarymo (bet kuo greičiau, tuo geriau).
7) Pirkdamos vandenį plastikiniame butelyje, rinkitės kuo mažesnį ir tokį, kurio dugne būtų įspausti skaičiukai 2, 4 arba 5. Tiesa, kiek butelių pertikrinau rašydama šį straipsnį, dauguma jų pažymėti 1 (jie nesiejami su bisfenoliu A), taigi, realiai pasirinkimo nelabai ir yra. Venkite butelių, pažymėtų 3, 7 (nebent šalia matot ir be BPA) arba nepažymėtų visiškai (teigiama, kad tokie pavojingiausi).
8) Vienkartinį plastikinį butelį naudokite tik 1 kartą ir griežtai nelaikykite jo ant saulės.
9) Nemėtykite butelių bet kur. Rūšiuokite ir atiduokite juos perdirbimui. Gal jų perdirbama ir nedaug, bet jei bent dalis iš jų nukeliaus ten, kur reikia ir prisikels naujam gyvenimui, jau bus labai gerai.
10) Rinkitės ne vienkartinius butelius, o kokybiškas (!) gertuves. Taip ne tik mažiau kenksite sau ir aplinkai, bet ir sutaupysite pinigų bei atrodysite kur kas madingesnės ir stilingesnės.
Daugiau Neringos tekstų skaitykite www.groziopaslaptys.lt