Budistai sako, kad gimti žmogumi yra neregėta sėkmė. Maždaug tokia, kaip aklam vėžliui pernerti per medinį žiedą, plūduriuojantį bekraščiame vandenyne, savo knygoje „Minčių žvėrynas“ rašo Eva Tombak.

Mokslas tvirtina, kad mūsų gimimo tikimybė – maždaug 1:400 trilijonų.

Kad aš ir tu atsirastume, mūsų tėvai turėjo susitikti ir vienas kitą pamilti (tikimybė 1:20 000). Mano tėvams gal buvo kiek paprasčiau, nes tuo metu Žemėje gyveno 2,5 mlrd. žmonių, o šiandien jų beveik trigubai daugiau.

Mes atsiradome, nes tinkamas kiaušinėlis sutiko tinkamą spermatozoidą. Per lytinį aktą į moters organizmą patenka vidutiniškai 100 mln. spermatozoidų, ir beveik visi jie žūsta. Tikimybė, kad tinkamas spermatozoidas apvaisins tinkamą kiaušinėlį, yra 1:400 kvadriljonų.
Tau dar reikia įrodymų, kad esi pasaulio stebuklas?

Visatos balsas – kaip kiaušialąstė, idėjos – kaip spermatozoidai. Per lytinį (kūrybinį) aktą išmetama apie 300–500 mln. spermatozoidų, iš kurių kiaušinėlį (Dievo ausį) pasiekia vos keli šimtai, o kiaušialąstę apvaisina tik vienas.

Mums per dieną šauna iki 70 tūkst. minčių, daugybė idėjų, kaip ir kur nueiti, su kuo susitikti, ką pradėti. Imti sportuoti, praktikuoti jogą, keliauti, parašyti knygą, pasodinti medį, sutvarkyti namus, skirti dėmesį tėvams, vaikams, liūdinčiam draugui. Padaryti gerą darbą. Atsiprašyti. Baigti žadėti ir pradėti daryti.

Ar kada susimąstėme, kiek gražių idėjų nugarma į prarają ir kodėl?

Sako, kiekvienas žmogus per gyvenimą pagimdo bent tris genialias idėjas, kurių neįgyvendina. Kiekvieną dieną mes išmąstome tūkstančius mažų idėjų. Jos kaip degtukas plyksteli ir užgęsta, kaip bangelė nuvilnija ir išnyksta. Beje, vaikams idėjų šauna kur kas daugiau, tačiau jiems trūksta gebėjimų jas įgyvendinti.

Senstant nyksta įprotis devyndarbiauti. Bet tai nepadeda mums susitelkti ir pagerinti įgyvendinimo našumą. O gal Visata tiesiog neišgali apvaisinti visų puikiųjų sumanymų? Gal ji geriau žino, kas turi gimti, o ką reikia atmesti?

O gal dėl visko kaltas mūsų prigimtinis tingėjimas? Nesėkmių baimė?

Kūrybingumas susideda iš dviejų procesų – galvojimo ir vykdymo. Jeigu puoselėjame idėjų, tačiau pasuojame susidūrę su trukdžiais, kurių visada buvo ir bus, – vadinasi, mes nesame kūrybingi. Esame paprasti fantazuotojai, ir tiek.

Nejudinamos idėjos liaujasi virpėjusios ir amžinai lieka neveiklos būsenos. Judinamos idėjos juda. Kitas jau klausimas, kur juda ir kas iš to bus.